The text analysis of management manuals for public administration studies

The current market requires good experts who not only know the state language well, but also are fluent in foreign languages. Language knowledge basically depends upon a person's consciousness and his/her schooling or higher education. There is no doubt that students' knowledge of a subject language is greatly influenced by the language of their teachers, particularly by the teachers who have great influence on students, and by the language of manuals and other literature recommended for the students. The aim of this work is to investigate the language of three management publications used for subject studies. For this purpose the language was selected at random from all the publications. The following aspects of subj ect language have been considered: logical way of reasoning, syntax constructions, vocabulary, especially the right use of the terms, features of word derivation, and the usage of grammatical forms. The following conclusions have been drawn. There are a lot of different language mistakes within the analysed publications: vocabulary, word derivation, the usage of grammatical forms and syntax constructions, even punctuation and spelling, which shows that the texts have not been edited. Moreover, English rather than Lithuanian terms have often been used. Such publications cannot be recommended for students as basic subject literature due to its negligible attitude towards the subject and state language.Straipsnyje nagrinėjama viešojo administravimo studijų procese naudojamų vadybos leidinių kalba sintaksinių konstrukcijų vartojimo, žodyno, ypač terminų taisyklingumo, žodžių darybos, gramatinių formų vartojimo aspektais. Teigiama, kad aptartuose leidiniuose rasta labai daug įvairiausių kalbos klaidų -pradedant sintaksinių konstrukcijų vartojimo pažeidimais ir baigiant paprasčiausiomis skyrybos ir rašybos klaidomis. Tokia prasta kalba parašytą leidinių jokiu būdu negalima rekomenduoti studentams kaip pagrindinės studijuotinos literatūros, nes tai formuos jų atmestini požiūrį ne tik į savo profesijos (specialybės) kalbą, ne lik į valstybinę lietuvių kalbą, bet ir į patį profesinį pasirengimą. Mokomųjų leidinių kalba privalo rūpintis ne tik autoriai ir redaktoriai, bet taip pat leidyklos. Specialybės dalykus, bendrojo lavinimo dalykus dėstančių dėstytoją ir specialybės kalbos dėstytoją lituanistą pareiga bendromis jėgomis siekti, kad studentai mokytųsi iŠ taisyklinga kalba parašytą knygą, kad vartotų taisyklingus terminus, kad auditorijose skambėtą norminė lietuvių klaba

Žodžių formų vartojimas lietuvių kalbos dalykinio ir publicistinio stilių duomenimis

On the grounds of the Frequency Dictionary of Modern Written Lithuanian and its computerised frequency dictionaries of administrative and publicistic styles, a detailed discussion is given to the main parts of speech (nouns, verbs, adjectives) of Lithuanian administrative and publicistic style and to the use of all their grammatical categories. The data obtained are presented in 16 tables. The following conclusions have been drawn: - Noun is the most often used part of speech in Lithuanian administrative style. Almost half (45.27%) of the words in the text are nouns. Almost one third (19.50%) of the words in the text are verbs. - The use of the parts of speech in the administrative and publicistic style is quite similar. Two parts of speech - noun and verb - determine the variety of lexis. - The use of the grammatical categories of the main parts of speech is also quite similar in the styles as compared to an exception for the form of the verbs. Among verbs there are more participles, especially those used in passive voice; the present tense is more characteristic of all verb forms (contrary to publicistic)

Legal terms and Lithuanian legal vocabularies

The article emphasises the importance of the grammaticality of legal language. The fluency and grammaticality of legal language mostly depends on clarity, precision, unambiguity and regularity of legal terms. Author is also analysing the situation in Lithuanian legal terminology and discussing the vocabularies of terms published during last ten years. There is no vocabulary of Lithuanian legal terms, however a part of defined legal terms may be found in the non–specialised dictionary of contemporary Lithuanian or in the dictionary of international terms if such terms are international. However these dictionaries are designed for ordinary speakers and definitions of legal terms may be lacking of scientific background or regularity. The conclusion is made that the multi–lingual vocabulary of legal terms may be undertaken to prepare on the base of the "Vocabulary of Legal Terms" by A. Žiurlys. The vocabulary of legal terms may be undertaken to prepare on the base of the dictionaries of contemporary Lithuanian, the dictionaries of international terms and the "Dictionary of Definitions used in the Laws of the Republic of Lithuania" by R. Mockevičius

Legal terms and Lithuanian legal vocabularies.

The article emphasises the importance of the grammaticality of legal language. The fluency and grammaticality of legal language mostly depends on clarity, precision, unambiguity and regularity of legal terms. Author is also analysing the situation in Lithuanian legal terminology and discussing the vocabularies of terms published during last ten years. There is no vocabulary of Lithuanian legal terms, however a part of defined legal terms may be found in the non–specialised dictionary of contemporary Lithuanian or in the dictionary of international terms if such terms are international. However these dictionaries are designed for ordinary speakers and definitions of legal terms may be lacking of scientific background or regularity. The conclusion is made that the multi–lingual vocabulary of legal terms may be undertaken to prepare on the base of the “Vocabulary of Legal Terms” by A. Ţiurlys. The vocabulary of legal terms may be undertaken to prepare on the base of the dictionaries of contemporary Lithuanian, the dictionaries of international terms and the “Dictionary of Definitions used in the Laws of the Republic of Lithuania” by R. Mockevičius.Teisės kalbos sklandumas ir taisyklingumas, be kitų įvairių dalykų, labai priklauso ir nuo pačių teisės terminų aiškumo, tikslumo, vienareikšmiškumo ir taisyklingumo. Straipsnyje nagrinėjama dabartinės teisės terminijos lietuvių kalba padėtis, aptariami pastarąjį dešimtmetį išleisti terminų žodynai. Pabrėžiama, kad lietuvių kalba nėra jokio teisės terminų žodyno, kuriame būtų paaiškintas vienas ar kitas teisės terminas, kad dalį teisės terminų, turinčių apibrėžimus, galima rasti tik nespecializuotuose dabartinės lietuvių kalbos žodynuose ar tarptautinių žodžių žodynuose, jei tie terminai tarptautiniai. Tačiau šie žodynai yra skirti visiems bendrinės kalbos vartotojams, ir todėl juose terminų apibrėžimai gali būti nepakankamai moksliški ar labai tikslūs. Prieinama prie išvados, kad keliakalbį (neaiškinamąjį) teisės terminų žodyną galima būtų pradėti rengti pasinaudojus A. Žiurlio „Teisinių terminų žodynu“, o aiškinamąjį teisės terminų žodyną – dabartinės lietuvių kalbos žodynais, tarptautinių žodžių žodynais ir R Mockevičiaus „Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų sąvokų žodynu“

Loanwords in administrative style of the Lithuanian language

The article deals with the usage of loanwords in the texts of functional style of the administrative Lithuanian language: word frequency, their belonging to certain parts of speech, the most common types of formation have been evaluated. The loanwords under this analysis have been compared to the loanwords of other Lithuania functional styles. The analysis of loanwords has been based on the “Frequency dictionary of modern written Lithuanian”. The following conclusions have been drawn: 1. Loanwords comprise the most significant part of lexis of Lithuanian administrative texts. Among the most frequent 87,63 procent words in the texts of this style, loanwords make up 23.15 procent. 2. Nouns make up a significant part of loanwords (71.35 procent – words, 79.67 procent – word usage). 3. The most often used suffix of loan nouns is -ija, and its variant -(i)acija. The nouns of this formation make up 40.61proc. 4. Loan adjectives most often are formed by the suffix -inis (84.71 procent), and verbs – with the suffix – (iz)uoti (93.97 procent). 5. The results obtained show that non standard considered loanwords (kaðtai, biznis, marketingas, menedþeris, brokeris) have been found in the administrative style. 6. Comparison of administrative, publicistic and scientific styles revealed the same most frequently used loanwords, the frequency of occurrence however being significantly different. 7. From the point of view of word formation loanwords in administrative style of the year 1973–1974 are very similar to those in publicistic style.Šio straipsnio tikslas – aptarti administracinio lietuvių kalbos stiliaus skolinius. Tai svarbu todėl, kad šio stiliaus kalba rašomi įvairiausi dokumentai, ją vartoja viešai kalbėdami įvairaus lygmens valstybės pareigūnai, šio stiliaus kalba dažnai girdima per radiją ir televiziją, todėl jos poveikis visai visuomenei akivaizdus. Suprantama, kad kalbos vartotojai dažnai nevengia skolinių, be to, ir norėdami negalėtų jų išvengti. Tačiau visuomenės ir įvairių specialistų požiūris į skolinius skiriasi. Vieni iš jų skolinių stengiasi vartoti kuo daugiau, nes mano taip rodą savo moksliškumą. Matyt, tokių tekstų kūrėjai taip ir pradeda vartoti netaisyklingus skolinius, kurie iš tikrųjų dažniausiai yra naujieji anglicizmai.Tai svarbu todėl, kad kai kurie iš tokių žodžių dažnai vartojami, ir jų pasirodymas net redaguotuose rašytiniuose tekstuose gali dar labiau skatinti jų plitimą. Dalis specialistų skolinius vartoja tik tada, kai daiktui ar reiškiniui įvardyti nėra lietuviško žodžio, ir tada skolinių vartojimas visiškai pateisinamas, tik svarbu, kad jie būtų taisyklingi. Straipsnyje aptariamas skolinių vartojimo dažnumas, konkretūs skirtingų šio stiliaus teminių grupių skoliniai, skolinių priklausomybė vienai ar kitai kalbos daliai, pagrindiniai jų darybos ypatumai. Iš dalies skoliniai lyginami su kito lietuvių kalbos stiliaus – publicistikos – duomenimis, nes šių stilių vartojimo ryšiai gana glaudūs. Rengiant straipsnį remtasi statistiniais administracinių tekstų tyrimais. Straipsnyje atskleista, kad gana reikšmingą nagrinėjamo stiliaus tekstų dalį sudaro skoliniai, daugiausia tarptautiniai žodžiai, priklausantys daiktavardžiams arba būdvardžiams, kad tarp skolinių darybos tipų vyrauja tam tikrų priesagų vediniai, kad spausdintuose ir redaguotuose tekstuose rasta nenorminiais laikomų skolinių – anglicizmų

Technical terms in the third edition of the "Dictionary of Contemporary Lithuanian"

The present article deals with the technical terms in the third edition of the "Dictionary of Contemporary Lithuanian". A system of computerised analysis is used for the analysis of terms. Only this system allows to include and to compare with each other hundreds of words and their meanings. The technical terms with the components -metras, -matis, the suffixes -uvas, -iklis, -onus, as well as the names of various machinery and instruments are discussed. An attempt is also made to compare these words and their meanings with those labelled spec

Frequency of Stressed Nouns and Adjectivees within Fiction Text

The aim of this study is to establish, which stressed nouns and adjectives are most frequent in fiction texts. It may help to understand, which stressed words should be given more attention in the learning/teaching and speaking process in order to avoid the most characteristic stress misuse that disrupts the system of a standard language. On the basis of the frequency dictionary of fiction style, the frequency of stress paradigms of nouns and adjectives used in fiction texts is being discussed. The texts have been chosen at random from Lithuanian fiction works published in 1980-1995: novels, tales, stories, short stories and memoirs. The subject of investigation is the correlations of stress paradigms of nouns and adjectives within zones of large, medium and small frequency taken from the frequency dictionary of fiction style

Статистическая характеристика частей речи в литовской публицистике

Цель данной работы - определение употребительности частей речи в литовской публицистике, т. е. выявление закона статистического распределения частей речи и его параметров.Статистическая характеристика частей речи исследовалась по материалу частотного словаря литовской публицистики. Описана методика определения закона эмпирического распределения частей речи. Получены гистограммы распределения для каждой части речи. По виду которых делалось допущение, что части речи в текстах распределены по закону Гаусса (нормальному). На рис. 1-4 показаны некоторые гистограммы. Рассчитаны параметры эмпирического распределения: арифметическое среднее, стандартное отклонение, коэффициент вариации, коэффициент ассиметрии и эксцесс. После анализа этих параметров была выдвинута гипотеза, утверждающая, что в исследованных текстах части речи распределены по нормальному закону. Проверка этой гипотезы осуществлена при помощи следующих критериев: χ3 (Пирсона), ω2 и Колмогорова. Установлено хорошее совпадение эмпирического и нормального законов распределения.Полученные результаты показали, что в любом публицистическом тексте наблюдается строго определенное и стабильное количество отдельных частей речи, которое можно определить по параметрам нормального распределения: арифметической средней, стандартному отклонению, коэффициенту ассиметрии и эксцессу