Skaitmeninės atskirties Lietuvos Respublikos regionuose analizė.

The aim of the article is to investigate digital divide between regions (counties) of the Republic of Lithuania. The main problem solving in this article is digital divide which exists between regions of the Republic of Lithuania. Therefore it is important to measure digital divide in different regions by creating an index and ranking regions of the Republic of Lithuania according it. It is analyzed conception of digital divide, created rank of digital divide in regions of the Republic of Lithuania and found a relation between regional policy and reduction of digital divide. Digital divide is defined as a gap, which exists between those, who have access to information, ICT and its devices and those, who have not. Regional statistics about information technologies of 10 regions (counties) of the Republic Lithuania were used from Lithuanian Statistics Government. Amount of digital divide in regions of the Republic of Lithuania was found after analysis of 8 variables and calculation of index. The biggest difference is apparent between county of Vilnius and county of Tauragė. The supreme progress is observed in counties, which centres are the biggest Lithuanian cities (Vilnius, Klaipėda, and Kaunas). County of Panevėžys also has a positive index. Index of other six counties is negative. The importance of rank of digital divide in the regions of the Republic of Lithuania in forming regional policy in the area of ICT development is shown in the article.Straipsnio tikslas – ištirti skaitmeninę atskirtį tarp Lietuvos Respublikos regionų (apskričių) ir pateikti indeksą, pagal kurį būtų galima nustatyti regionų atskirties nuo aukščiausio iki žemiausio eiliškumą. Straipsnyje skaitmeninė atskirtis apibrėžiama kaip atotrūkis, kuris egzistuoja tarp tų, kurie turi prieigą prie informacijos, informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT), jų įrenginių, ir tų, kurie tokio priėjimo neturi. Autorius, analizuodamas skaitmeninės atskirties sampratą, sudaro LR regionų skaitmeninės atskirties reitingą ir įvertina regioninės politikos ryšį su skaitmeninės atskirties mažinimu. Vertinant skaitmeninę atskirtį LR regionuose, naudojami Lietuvos statistikos departamento duomenys apie IRT namų ūkiuose ir apie asmenis, kurie jomis naudojasi

Vietos savivaldybės Pirmojoje Lietuvos Respublikoje : tarybų narių bei tarnautojų išsimokslinimas ir kvalifikacijos tobulinimas.

The aim of this article was to investigate education of council members and servants in the local self-governments and to identify manifestation of their professional development in the Republic of Lithuania during 1918–1940. Results of the study showed that only a little part of council members and servants were acquired higher education or advanced vocational education and training. However, majority of council members and servants were graduated primary schools or self-educated. Education of parliament members was higher than members of local municipalities. As distinct from members of local municipalities, education of parliament members was growing. There were established no system of common courses for all politicians of local municipalities and servants during the period of the First Republic of Lithuania. Professional development course were organised only for a limited number of secretaries and clerks of local self-government during the period of 1921–1925. 208 secretaries and clerks of local municipalities improved their qualification in all courses which were organised by Department of Local Municipalities during 1921-1925. Subject of law compounded the major part of these courses. Significant attention was given to the learning of Lithuanian language in the programs of 1922 and 1924, because many servants of local municipalities could speak and write Lithuanian not well enough. Board and head of counties also organised several courses for servants. There were no administration schools or permanent courses for servants of local municipalities during the period of 1918-1940. Problem of qualification of politicians and servants in local municipalities and its development was relevant during the all period of 1918-1940. It should be noted that low education of council members and servants and sporadic professional development course significantly limited possibilities of local self-government to implement the right to act free according to the supposed order of legislations during 1918–1940.Vietos savivaldybių tarybų narių, tarnautojų išsilavinimo, kompetencijos ir jų kvalifikacijos tobulinimo problemos visuomet buvo aktualios. Tik išsilavinę ir kvalifikuoti tarybų nariai bei tarnautojai sugebės visiškai realizuoti savivaldybėms suteiktą teisę veikti laisvai ir savarankiškai pagal nustatytus teisės aktus. Nuo jų žinių, gebėjimų, energijos priklauso savivaldybių funkcionavimo veiksmingumas ir efektyvumas. Atsižvelgiant į tai, autorius analizuoja vietos savivaldybių tarybų narių ir tarnautojų išsilavinimą ir nustato jų kvalifikacijos tobulinimo apraiškas Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. Tyrimo rezultatai rodo, kad tik nedidelė dalis tarybos narių ir tarnautojų buvo įgijusi aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą, daugelis buvo baigę pradines mokyklas arba buvo savamoksliai. Dėl žemo savivaldybių tarybų narių ir tarnautojų išsilavinimo lygio ir atsitiktinių, pavienių jų kvalifikacijos tobulinimo kursų buvo labai ribojamos savivaldybių galimybės realizuoti teisę veikti laisvai ir savarankiškai pagal nustatytus teisės aktus

Lietuvos Respublikos seniūnijų raidos aspektai.

The paper analyzes the trends of wards organization and the development of their activity in the Republic of Lithuania. It highlights the status of ward in the system of local selfgovernment, defines the peculiarities of its regulation and problems of its organization and activity, as well as describes relations between wards and local community too. The article justifies the tends of development of wards functions, the necessity of increase of their financial independence and states that changes of warden’s status are concerned with procedures of his/her appointment and dismissal, powers, subordination and accountability. The authors emphasize that it would be purposeful to pass the law that would regulate procedures of local communities’ organization and activity as well as legitimize local communities as communities of wards.Straipsnyje analizuojamos seniūnijų organizavimo ir veiklos raidos tendencijos Lietuvos Respublikoje. Išryškinama seniūnijos vieta savivaldos sistemoje, pateikiami jos statuso reglamentavimo ypatumai, atskleidžiamos organizavimo ir veiklos problemos, apibūdinami seniūnijų ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių santykiai. Pagrindžiama seniūnijų – savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių – funkcijų plėtimo tendencija, finansinio savarankiškumo didinimo būtinumas. Konstatuojama, kad seniūno statuso pokyčiai susiję su skyrimo ir atleidimo tvarka, įgaliojimais, pavaldumu ir atskaitingumu. Straipsnyje pažymima, kad tikslinga būtų priimti bendruomenių organizavimo ir veiklos tvarką reglamentuojantį įstatymą, įteisinti gyvenamosios vietovės bendruomenes kaip seniūnijų bendruomenes

Informacinių technologijų įtaka politiniam dalyvavimui : interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje

Active political participation in the process of democratic governance provides citizens an opportunity to influence elections and control politician's work. The aim of this article was to identify the impact of internet on political participation of voters in Lithuania. The tendencies of internet penetration and activeness of voters were analysed. Furthermore causal relations between political participation in 2007-2012 elections and factors of internet penetration (hosehold with internet access and individuals, who used internet daily or at least once per week) were analyzed in this article. According to this study relation between activeness of voters in 2007-2012 election and factors of internet penetration was found. After division of election according their types, the relation was observed only in the election of Parliament. It is noted, that further internet penetration and more active application of electronic democracy forms will give bigger opportunities to participate in policy for electors who have the internet.Aktyvus politinis dalyvavimas demokratiniame valdymo procese suteikia piliečiams galimybę daryti poveikį rinkimų procesui ir kontroliuoti politikų veiklą. Straipsnio tikslas yra nustatyti interneto įtaką politiniam dalyvavimui Lietuvoje. Buvo išanalizuotos interneto skverbties ir rinkėjų aktyvumo tendencijos Lietuvoje, nustatomi priežastiniai ryšiai tarp politinio dalyvavimo 2007–2012 m. rinkimuose ir interneto skverbties rodiklių (namų ūkiai, turėję interneto prieigą, ir asmenys, kurie naudojosi internetu kasdien arba bent kartą per savaitę). Tyrimų rezultatai rodo, kad yra ryšys tarp rinkėjų aktyvumo 2007–2012 m. vykusiuose rinkimuose ir namų ūkių, turinčių interneto prieigą, bei asmenų, kurie reguliariai naudojasi internetu. Išskirsčius rinkimus pagal rūšis, ryšys stebimas tik Seimo rinkimuose. Pažymima, kad tolesnė interneto skverbtis ir aktyvesnis elektroninės demokratijos formų taikymas sudarys didesnes politinio dalyvavimo galimybes internetą turintiems rinkėjams

E-governance in Lithuanian municipalities : |b external factors analysis of the websites development

E-governance is the public sector’s use of information and communication technologies for communication. Thus the usability of public organizations websites’ is a critical factor for this interaction. While the conceptual framework, technological innovation, services measurement, and management of egovernance have been studied extensively, its’ driving factors have not been well understood. The aim of the article is to identify the external factors that influence development of Lithuanian municipal websites. There were investigated correlations between 25 external economic, social, geographic, cultural and political factors and development indexes of municipalities’ websites in this study. Disparities of the external factors were analysed and compared in the groups of urban, rural and all municipalitiesE. valdymas yra informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas viešajame sektoriuje siekiant valdžios ir interesantų sąveikos. Todėl viešųjų organizacijų interneto svetainių tinkamumas naudoti yra pagrindinis šios sąveikos veiksnys. Nors yra pakankamai ištirtos koncepcinės prieigos, technologinės inovacijos, įvertinti e. paslaugų teikimas ir e. valdžios diegimas, e. valdymą lemiantys veiksniai kol kas nėra suprasti. Šio straipsnio tikslas – nustatyti Lietuvos savivaldybių interneto svetainių išsivystymą veikiančius išorinius veiksnius. Tyrimo metu buvo analizuojami 25 išorinių ekonominių, socialinių, geografinių, kultūrinių, politinių veiksnių ir savivaldybių interneto svetainių išsivystymo indeksų ryšiai, nustatomi išorinių veiksnių skirtumai, turintys įtaką skirtingam interneto svetainių išsivystymo lygiui tarp miesto, kaimo ir visų savivaldybių. Tyrimų rezultatai rodo, kad visų savivaldybių ir miestų savivaldybių interneto svetainių išsivystymui reikšmingą įtaką daro išoriniai ekonominiai, socialiniai, geografiniai veiksniai. Šių savivaldybių interneto svetainių išsivystymui turi įtakos ir dar vienas kultūrinis veiksnys: kolegijų ir universitetų skaičius. Kaimo savivaldybių interneto svetainių išsivystymo lygiui reikšmingą, tačiau silpną įtaką daro mažiau ekonominių, socialinių ir geografinių veiksnių. Kiti kultūriniai veiksniai bei rinkėjų aktyvumo rodiklis (politinis veiksnys) neturėjo reikšmingos įtakos interneto svetainių išsivystymui. Pagrindinis valdžios institucijų uždavinys yra ne tik padidinti bendrą e. paslaugų naudojimo lygį, bet ir siekti išvystyti e. bendravimą. Vidinių veiksnių analizė yra būtina siekiant išsamiai nustatyti veiksnius, lemiančius savivaldybių internetinių svetainių išsivystymo lygį

Trauminiai penetruojantys širdies sužalojimai: 25 metų duomenų analizė

Žymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Arūnas Žilinskas, Algis Kybartas, Gintaras Kiškis, Vygantas Gruslys, Irena Liubertienė, Ričardas Janilionis Vilniaus universiteto Krūtinės ligų, alergologijos ir radiologijos klinika, Krūtinės chirurgijos centras; Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikų“ centro filialas, Krūtinės chirurgijos skyrius, Žygimantų g. 3, LT-01102 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Širdies sužalojimai yra viena letališkiausių traumų, ją patiria jaunesnio amžiaus žmonės. Dauguma sužeistųjų į širdį miršta nepasiekę ligoninės. Pateikiame Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo Krūtinės chirurgijos skyriaus patirtį gydant širdies traumą patyrusius asmenis. Ligoniai ir metodai Retrospektyviai išanalizavome 170 ligonių, gydytų dėl įtariamo širdies sužalojimo ir operuotų per pirmas 24 valandas po traumos, 1983–2007 metų duomenis. Įvertinome veiksnius, turėjusius įtakos išgyvenamumui. Rezultatai Vidutinis ligonių amžius – 36 metai. Vyrų buvo 88,2 %. Dauguma atvežti Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos – 126 (74,1 %). Vidutinė trukmė nuo traumos iki patekimo į priėmimo skyrių Vilniuje būdavo 104 min., o rajone ar siunčiant iš kitų šalies gydymo įstaigų – 310 min. Dauguma krūtinės sužalojimų buvo durtiniai pjautiniai – 161 (94,7 %), šautiniai – 9 (5,3 %). Operacijos metu dažniausiai būdavo nustatomas hemoperikardas ar tamponada – 130 (76,5 %) ligonių. Dažniausiai sužalojama širdies vieta buvo dešinysis skilvelis – 68 (40,0 %) ligoniams. Papildomų sužalojimų patyrė 92 (54,1 %) ligoniai. Iš 170 gydytų ligonių išgyveno 151, bendras išgyvenamumas siekė 88,8 %. Palyginti su mirusiais ligoniais, išgyvenusieji atvykdami turėjo aukštesnį sistolinį kraujospūdį (87,9 mmHg ir 56,3 mmHg, p=0,001), dažniau visus penkis gyvybės požymius (80,8 % ir 47,4 %, p=0,003), o tiems, kurie neišgyveno, dažniau pasitaikydavo širdies tamponada (52,6 % ir 29,8 %, p=0,045), sunkesnis (IV–VI laipsnio) širdies sužalojimas (89,5 % ir 29,8 %, p<0,001) ir širdies veiklos sustojimas per operaciją (84,2 % ir 7,9 %, p<0,001). Išvados Blogesnę sužalotųjų į širdį prognozę lemia žemesnis kraujospūdis, išnykę gyvybės požymiai atvykus, operuojant nustatoma širdies tamponada, kiaurinis širdies sužalojimas ir širdies veiklos sustojimas. Greičiau suteikus tinkamą pagalbą didesnė dalis sužeistųjų turėtų šansą išgyventi. Reikšminiai žodžiai: širdies sužalojimai, širdies trauma, širdies žaizda, penetruojantys krūtinės sužalojimai Penetrating cardiac injuries: evaluation of a 25-year experience Žymantas Jagelavičius, Vytautas Jovaišas, Arūnas Žilinskas, Algis Kybartas, Gintaras Kiškis, Vygantas Gruslys, Irena Liubertienė, Ričardas Janilionis Vilnius University Hospital „Santariškių Clinics“, Central Branch, Thoracic Surgery Department, Žygimantų str. 3, LT-01102 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background /objective Cardiac injuries are one of the most lethal traumas, and they are usually sustained by young people. Most of the injured die before reaching hospital. We present our experience in treating penetrating cardiac injuries in Vilnius University Hospital “Santariskiu Clinics” Centre Affiliation. Patients and Methods We have retrospectively analyzed data on 170 patients who were treated and operated on for suspicion of cardiac injury within the first 24 hours after trauma in our department during a 25-year period. We evaluated the effect of various factors on survival. Results The mean age was 36 years. 88.2% were male. The mean time from trauma till reception room in Vilnius was 104 min and beyond Vilnius 310 min. Most of the injuries were stab wounds (161, 94.7%). During operation the general finding was haemopericardium or tamponade – 130 (76.5%). Right ventricle was the most frequently injured part of the heart (68, 40.0%). 92 (54.1%) patients had associated injuries. 151 of 170 patients survived, the survival rate until discharge was 88.8%. Compared to nonsurvivors, survivors had a higher systolic blood pressure (87.9 mm Hg vs. 56.3 mm Hg, p = 0.001) and more often had all signs of life (80.8% vs. 47.4%, p = 0.003), but in nonsurvivors more frequent were tamponade (52.6% vs. 29.8%, p = 0.045), higher grade (IV–VI) of injury (89.5% vs. 29.8%, p < 0.001) and stopping of heart action (84.2% vs. 7.9%, p < 0.001). Conclusions Lower blood pressure, missing one or more signs of life on arrival determine the worse outcome as well as tamponade, higher grade cardiac injury and stopping of the heart action during the operation. The proper care given more rapidly to the victims injured to the heart could help to save more lives. Keywords: cardiac injuries, cardiac trauma, heart wound, penetrating chest injurie

Constitutional aspects of development of local governance in the Republic of Lithuania

The article analyses influence of constitutional regulation on development of local governance in the Republic of Lithuania and show the setting of the prerogative limits of legislators in the areas of administrative partition of state territory and organization of local governance. According to analysis of the provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania and resolutions of the Constitutional Court, the wide prerogatives of legislators to specify and elaborate the main principles of organization of local governance that are established in the Constitution and to regulate other issues related to development of this governance by law are shown. The article shows that provisions of the Constitution of the Republic of Lithuania do not make any difficulties in implementation of changes in the area of organization of local governance

Confusion in Lithuania concerning the competence of local self-government in agriculture

Žemės ūkio valdymo reforma yra klausimas, beveik nuolat išliekantis politinėje darbotvarkėje. Visuomenėje, turinčioje didžiulį žemės ūkio sektorių, jo reformų paklausa ir pasiūla gali sąveikauti skatindamos sukurti atskirą politikos sektorių. Žemės ūkio administravimo reformos poreikis gali kilti dėl požiūrių į visuomenės interesus įvairovės, o žemės ūkio administravimo reformų pasiūla gali rastis siekiant efektyvesnio žemės ūkio išteklių pasiskirstymo arba teisingesnio pajamų perskirstymo. Šiame straipsnyje analizuojamas vienas iš žemės ūkio valstybinio administravimo reformų Lietuvos Respublikoje aspektų. Tai reformos, susijusios su vietos savivaldybių funkcijomis žemės ūkio srityje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Lietuvos Respublikos vietos savivaldybių kompetenciją ir jos raidą žemės ūkio srityje. Tikslui pasiekti numatyti šie tyrimo uždaviniai: pirma, ištirti Lietuvos vietos savivaldybių kompetencijos ribas žemės ūkio srityje 1990–2004 m.; antra, pateikti savivaldybėms valstybės deleguojamos kompetencijos žemės ūkyje ribų nustatymo kriterijus; trečia, įvertinti 1990–2004 m. valstybinės valdžios politiką deleguojant vietos savivaldybėms kompetenciją žemės ūkio srityje. Tyrimas grindžiamas teisės aktų ir mokslinės literatūros analize, lyginamąja analize bei interpretavimu. Straipsnyje daroma išvada, kad valstybinės valdžios blaškymasis dėl žemės ūkio kompetencijos tarp vietos savivaldybių ir apskričių rodo, kad šiuo klausimu valstybė neturėjo jokios ilgalaikės strategijos.The agricultural reform is an issue which almost never leaves political agenda. In a society with a large agricultural sector the demand for and supply of reforms may interact by contributing to the emergence of a new political sector. The need for a reform in agricultural administration may arise due to diversity in attitudes towards the needs of the society while the supply may arise from the efforts to achieve a more efficient distribution of agricultural resources or fairer distribution of income. This article analyses one aspect of the reforms in the central administration of agricultural sector in the Republic of Lithuania. These reforms were related to the functions of local administrations in the agricultural sector. The article is aimed at analysing competencies of local administrations of the Republic of Lithuania in the agricultural and their development. To achieve this aim the following research goals were set: first, to examine competencies of the Lithuanian local administrations in the agricultural sector between 1990 and 2004; second, to identify the criteria for setting limitations on the competencies in agricultural sector transferred from the central government to the local administrations; third, to assess the policy of the central government of 19902004 in transferring competencies in agricultural sector to the local administrations. The study is based on the analysis of legislative acts and research papers, comparative analysis and interpretation. The article comes to a conclusion that flustering of the central government with regards to agricultural competencies between local administrations and counties indicate the lack of long term strategy on the part of the central government

Politics of sustainable development in the republic of Lithuania : regional aspect of problem of digital divide

Šio darbo tikslas – išanalizavus skaitmeninę atskirtį LR regionuose, išryškinti jos mažinimo aspektus darnaus vystymosi politikos kontekste. Straipsnyje, taikant mokslinės literatūros ir teisės aktų bei dokumentų analizės, lyginamosios ir loginės analizės, indukcijos, sintezės, grafinio vaizdavimo bei statistinės duomenų analizės ir apibendrinimo metodus, apibrėžiama skaitmeninės atskirties sąvoka, nustatomas skaitmeninės atskirties lygis ir jo skirtumai LR regionuose, analizuojama informacijos, IRT reikšmė darnaus vystymosi politikoje, šios politikos vaidmuo sprendžiant skaitmeninės atskirties mažinimo problemą. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje pasireiškia skaitmeninės atskirties tarp atskirų regionų didėjimo tendencija. Mažiausiai namų ūkių interneto prieigą turi Alytaus, Tauragės, Telšių apskrityse ir kaimo vietovėse. Straipsnyje pagrindžiama, kad darnaus vystymosi politikos vienas iš prioritetų yra skaitmeninės atskirties mažinimas plėtojant IRT, teikiant mokymo ir finansines paslaugas, keičiant žmonių nuostatas. Reikšminiai žodžiai: Darnus vystymasis; Informacinės ir ryšių technologijos; Internetas; Regionas; Skaitmeninė atskirtis; Digital divide; Information and communication technologies; Internet; Region; Region sustainable development; Sustainable developmentAim of the article is to analyze digital divide in the regions of the Republic of Lithuania and to emphasize aspects of its reduction in the context of the politics of sustainable development. The analysis of scientific literature, law acts and documents, comparative and logical analysis, induction, synthesis, graphics, statistical analysis of documents, as well as generalization methods are applied in this article. These methods help to define what digital divide means, to assess the level of digital divide and its differences in the regions of the Republic of Lithuania, to analyze the meaning of information and ICT in the politics of sustainable development and the role of this politics in solving problem of reduction of digital divide. The digital divide is defined as a gap between those who have access to information, ICT and its devices and those who do not have this access. Increase of digital divide is tending upwards in the different regions in the Republic of Lithuania. Households in Alytus, Tauragė, counties of Telšiai and country places have the least number of the internet access. One of the priorities of the politics of sustainable development is reduction of digital divide by developing ICT, supplying learning and finance services and changing people attitude

Constitutional aspects of development of local government in the first Lithuanian Republic

Constitutional regulation of local government institute during the period of the First Lithuanian Republic was analysed in this article. Temporary Constitution of 1918, 1919 and 1920 and permanent Constitution of 1922, 1928 and 1938 which regulate status of local government were studied. It was established that constitutional status of local government was not defined in temporary Constitution. Analysis of permanent Constitution of Lithuanian Republic showed that only basic principles of organization of local government were defined. Tendency of gradual restriction in constitutional regulation of local government status was noticed in Constitution of 1928 and 1938 compared to Constitution of 1922.Straipsnyje nagrinėjamas vietos savivaldybių konstitucinis reguliavimas Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Analizuojamos laikinosios 1918 m., 1919 m. ir 1920 m. konstitucijos ir nuolatinių 1922 m., 1928 m., 1938 m. konstitucijų nuostatos, reguliuojančios vietos savivaldybių statusą. Nustatyta, kad laikinosiose konstitucijoje vietos savivaldybių konstitucinis statusas nebuvo įtvirtintas. Nuolatinių Lietuvos Respublikos konstitucijų nuostatų analizė rodo, kad jose buvo įtvirtinti tik pagrindiniai vietos savivaldybių organizavimo ir veiklos principai. Straipsnyje pagrindžiama savivaldybių statuso konstitucinio reguliavimo srities palaipsnio ribojimo tendencija 1928 m. ir 1938 m. konstitucijose, palyginti su 1922 m. konstitucija