Slapti šlaunikaulio kaklo lūžiai

Occult femoral neck fractures are becoming an urgent problem for aging population. In general the term “occult fracture” is used to denote fractures which are occult on plain radiographs, but found to be present on other imaging modalities or intra-operatively. Estimated incidence of occult femoral neck fracture is 2 to 10 per cent according to the literature. There is a risk of secondary fracture displacement, and other related complications in case of late diagnosis of these fractures. Timely diagnosis of these fractures in elderly patients improves treatment outcomes, reduces invalidity risk. The higher mortality rate is associated with well diagnosed femoral neck fractures whose treatment was delayed for reasons other than missing X-ray evidence of a fracture.Šlaunikaulio kaklo lūžiai, iš jų ir slapti, senstant populiacijai tampa aktualia problema. Literatūroje slaptų, arba okultinių, lūžių terminas vartojamas pažymėti tiems šlaunikaulio kaklo lūžiams, kurie diagnozuojami ne rentgenologiškai, o papildomais radiologiniais tyrimo metodais (KT, BMR) arba aptinkami operacijos metu. Literatūros duomenimis, slaptų šlaunikaulio kaklo lūžių dažnumas siekia nuo 2 iki 10 procentų visų šlaunikaulio kaklo lūžių. Laiku nediagnozavus šlaunikaulio kaklo lūžio išlieka antrinio lūžgalių poslinkio pavojus ir gresia komplikacijos, susijusios su pavėluota šių lūžių diagnostika. Dėl to daugėja neadekvataus pacientų gydymo atvejų ir didėja pacientų mirtingumas po šlaunikaulio kaklo lūžių. Kad būtų galima laiku aptikti slaptą šlaunikaulio kaklo lūžį, esant šiai patologijai būdingai anamnezei ir klinikiniams simptomams, indikuojama atlikti papildomus radiologinius tyrimus (KT ar BMR)

Reosteosintezių po šlaunikaulio diafizės lūžių analizė

Andrius Vaitiekus, Mykolas Liubauskas, Igoris Šatkauskas Vilniaus universiteto Reumatologijos, traumatologijos-ortopedijos ir rekonstrukcinės chirurgijos klinika, Ortopedijos ir traumatologijos centras, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius El. paštas: [email protected] Tikslas: Nustatyti reosteosintezių dažnį ir priežastis po šlaunikaulio diafizės vidurinio trečdalio osteosintezių. Ligoniai ir metodai: Retrospektyviai išanalizuotos 237 pirminės šlaunikaulių osteosintezės Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės (VGPUL) Ortopedijos ir traumatologijos centre nuo 2003 iki 2010 metų. Į galutinę analizę įtrauktos 229 osteosintezės. Visi ligoniai pagal taikytą osteosintezės metodą suskirstyti į grupes: osteosintezė DCP plokštele, intramedulinė osteosintezė vinimi (IMV) ir išorinė fiksacija AO aparatu (IF). Ieškota reosteosintezės priežasčių: mechaninių komplikacijų, pseudoartrozės, supūliavimo. Rezultatai: Pagal AO (32) klasifikacija A tipo lūžis diagnozuotas 133 (56,1 %) pacientams, B tipo – 67 (28,3 %), C tipo – 37 (15,6 %). DCP grupėje iš 150 pacientų 29 (19,3 %) peroperuoti dėl mechaninių komplikacijų, 17 (11,3 %) – dėl pseudoartrozės ir 4 (2,6 %) – dėl supūliavimo. IMV grupėje iš 52 operuotųjų nė vienas neperoperuotas dėl mechaninių komplikacijų, 3 (5,8 %) peroperuoti dėl pseudoartrozės ir 1 (1,9 %) – dėl supūliavimo. IF grupėje iš 27 operuotųjų 7 (26 %) peroperuoti dėl mechaninių komplikacijų, 10 (27 %) – dėl pseudoartrozės ir 10 (27 %) – dėl supūliavimo. Išvados: Osteosintezė intrameduline vinimi yra pranašesnis metodas už osteosintezę plokštele, nes pastarojoje grupėje reosteosintezių dažnis buvo didesnis. Rekomenduojame, jei įmanoma, šlaunikaulio diafizės lūžius gydyti osteosinteze intrameduline vinimi. Reikšminiai žodžiai: reosteosintezė plokštele, intramedulinė fiksacija, šlaunikaulio osteosintezės plokštele komplikacijos, pseudoartrozės. The analysis of reosteosynthesis after diaphyseal femur fractures Andrius Vaitiekus, Mykolas Liubauskas, Igoris Šatkauskas Vilnius Universitety, Clinic of Reumatology, Traumatology-Orthopedics and Reconstructive Surgery, Orthopedics and Traumatolgy Centre, Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Objective: To evaluate the rate of and reasons for reosteosynthesis after osteosynthesis of the middle third of the femoral diaphysis. Materials and Methods: Retrospectively, 237 medical histories of patients with diaphyseal femur fractures, who underwent primary femoral osteosynthesis in the Centre of Traumatology and Orthopaedics of the Vilnius University Emergency Hospital in 2003–2010 were analyzed; 229 osteosyntheses were enrolled into the final study. All patients, by the osteosynthesis method, were grouped into three groups: osteosynthesis with Dynamic Compression Plate (DCP), intramedullary nailing (IMN), and AO external fixation apparatus (EF). These groups were investigated for the reasons of reosteosynthesis (pseudarthrosis, mechanical complications, suppuration). Results: A fracture type (by AO classification) was diagnosed to 133 (56.1%), B type – 67 (28.3%), and C type to 37 patients (15.6%). In first group (DCP) there were 150 cases of osteosynthesis, from which 29 (19.3%) were reoperated on because of mechanical complications, 17 (11.3%) because of pseudarthrosis, and 4 (2.6%) because of suppuration. In the second group, there were 52 IM nailing cases, from which none were reoperated because of mechanical complications, altthough 3 (5.8%) had to be reoperated because of pseudarthrosis and one (1.9%) because of suppuration. In the third group, there were 27 external fixations of which 7 (26%), 10 (27%) and 10 (27%) were reoperated on because of mechanical complications, pseudarthrosis and suppuration, respectively. Conclusions: Osteosynthesis with intramedullary nail is a superior method to internal fixation with DCP, because the rate of reosteosynthesis after intramedullary nailing was lower. We recommend, when possible, to perform osteosynthesis with intramedullary nail for the treatment of diaphyseal femur fractures. Keywords: DCP plating, femoral shaft intramedullary nailing, femur plating complications, pseudoarthrosis

Stuburo juosmeninės dalies kanalo stenozė: gydymas (II dalis)

Valentinas Uvarovas, Giedrius Kvederas, Igoris ŠatkauskasVilniaus universiteto Ortopedijos, traumatologijos ir plastinės chirurgijos klinikaVilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė,Šiltnamių g. 29, LT-2043 VilniusEl paštas: [email protected] Nors daugelis literatūros šaltinių pateikia gana prastus vėlyvuosius neoperacinio gydymo rezultatus, tačiau visi autoriai sutinka, jog beveik visada stuburo kanalo stenozę reikia pradėti gydyti konservatyviai. Nėra vienodų konservatyvaus gydymo schemų, tačiau geriausių rezultatų pasiekiama naudojant agresyvią gydymo taktiką. Studijose, apžvelgiančiose vėlyvuosius 1–5 metų konservatyvaus gydymo rezultatus, teigiama, kad gerų rezultatų pasiekiama nuo 15 iki 43% ligonių. Chirurginis gydymas siūlomas, jei konservatyvus buvo neveiksmingas. Literatūros duomenimis, geri ir puikūs rezultatai būdingi nuo 26% iki 100% operuotų ligonių. Chirurginė intervencija yra grindžiama blogėjančia gyvenimo kokybe, neurologinių simptomų progresavimu, o neurologinė simptomatika ir CT bei BMR duomenys yra tik papildomi argumentai. Vis dėlto neurologinius pažeidimus ne visada pavyksta panaikinti operaciniu būdu. Prasminiai žodžiai: stuburo kanalo stenozė, nervų šaknelės, neoperacinis gydymas, operacinis gydymas. Lumbar spinal stenosis: treatment Valentinas Uvarovas, Giedrius Kvederas, Igoris Šatkauskas The initial treatment for spinal stenosis should be conservative. An aggressive nonoperative treatment consisting of therapeutic exercise, analgesics, and epidural steroid injections is proposed. The natural long-term outcome of conservative treatment, however, is often unsatisfactory. Several studies on nonoperactive treatment of patients with 1 to 5 years of follow-up suggest that 15% to 43% of patients will have continued improvement after nonoperative treatment. Surgery is required after the failure of conservative care. The literature presents good and excellent results in 26% to 100% of patients after the surgical treatment of spinal stenosis. The decision to operate on a patient who has this condition should be based on a decrease in the patient's quality of life and an increase in the symptoms rather than on relatively subtle neurological findings and a positive magnetic resonance imaging scan. Additionally, it is reasonable to recommend operative treatment in an effort to decrease the neurological signs and to improve the quality of life. Operative intervention, however, cannot routinely be expected to reverse neurological deficits in every patient. Keywords: lumbar spinal stenosis, spinal nerve root, nonoperative treatment, operative treatmen

Stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies lūžių operacinio gydymo rezultai

TikslasĮvertinti pacientų darbingumo pokyčius po stuburo lūžių operacinio gydymo.Ligoniai ir metodaiRetrospektyviai išanalizuoti 121 ligonio, operuoto 2007–2010 m. RVUL Ortopedijos ir traumatologijos centre dėl nestabilių stuburo krūtininės ir juosmeninės dalių lūžių be neurologinių komplikacijų, duomenys. Į galutinę analizę įtraukti 44 ligoniai,kurie suskirstyti į tris socialines grupes: A – dirbantys ne visu krūviu, turintys neįgalumą, pensininkai; B – dirbantys visu krūviu; C – bedarbiai. Atlikta ligonių nedarbingumo analizė ir gydymo rezultatų vertinimas naudojant Oswestry klausimyną.RezultataiIš tirtų 44 ligonių moterų buvo 17 (38,6 %), vyrų – 27 (61,4 %). Amžiaus vidurkis – 41,9 ± 15,9 (21–75) metų. Vidutinis laikas iki operacijos buvo 9,5 ± 12,2 (1–50) dienos. Po gydymo A grupėje nedarbingumas po operacijos padidėjo nuo 5 (11,4 %) iki 21(47,7 %), B grupėje darbingumas grįžo 21 (63,6 %) iš 33, C grupėje bedarbių sumažėjo nuo 6 (13,6 %) iki 2 (4,6 %). Pacientai Oswestry klausimynu ištirti vidutiniškai po 19,1 ± 3,85 (12–24) mėnesių po traumos. Iš visų ištirtų 44 ligonių sunkus ir luošinantis neįgalumas pagal Oswestry skalę nustatytas 18 (40,9 %), o lengvas ir vidutinis neįgalumas – 26 (59,1 %) pacientams. Vidutinis Oswestry klausimyno balų skaičius buvo 36 ± 21,5 (0–76).IšvadosPo stuburo lūžių operacinio gydymo darbingumas grįžta 63,6 % prieš traumą visu krūviu dirbusių pacientų. Po traumos gydymo dirbančių ne visu krūviu, turinčių neįgalumą, pensininkų padaugėja nuo 11,4 % iki 47,7 %. Dažniau nustatomas lengvas irvidutinis nei sunkus visų operuotų ligonių neįgalumas.Reikšminiai žodžiai: stuburas, lūžiai, operacinis gydymas, fiksacijos tipas, socialinės grupės.Outcome of surgical treatment of thoracic and lumbar spine fractures ObjectiveTo evaluate the disability score after the surgical treatment of spinal column fractures.Materials and methodsData of 121 patients with unstable thoracic and lumbal spinal column vertebrae fractures without neurological complications, who underwent surgical fixation in the Centre of Traumatology and Orthopaedics of the Republic Vilnius University Hospital between years 2007 to 2010, were retrospectively analyzed. Fourty-four fixations were enrolled into the final study and all the patients were grouped into 3 groups according to the level of disability: A – pensioners, people having disability and working not full time, B – working full time, C – unemployed. The results of the disability and surgical treatment were analyzed by using the Oswestry scale.ResultsSeventeen (38.6%) out of the 44 treated patients were women and 27 (61.4%) were men. The average age of the patients was 41.9 ± 15.9 (range, from 21 to 75). The average time that passed until the surgery was 9.5 ± 12.2 (1–50) days. The number ofpatients with disability in group A increased from 5 (11.4%) to 21 (47.7%), in group B the ability to work full time returned to 21 (63.6%) out of 33, in group C the number of unemployed after surgery decreased from 6 (13.6%) to 2 (4.6%). The Oswestrydisability scale was used 19.1 ± 3.85 (12–24) months after the surgery. Severe disability was diagnosed to 18 (40.9%) patients, and minimal and moderate to 26 (59.1%). The average score according to the Oswestry scale was 36 ± 21.5 (0–76).ConclusionsAfter the surgical treatment, the abilty to work returned to 63.6% of the patients who had been able to work full time before the trauma. After the trauma and surgery, the number of pensioners and disabled patients increased from 11.4% to 47.7%.The minimal and moderate disability among surgery patients is identified more often than the severe one.Key words: spinal column, fractures, surgical treatment, fixation type, social group

Stuburo krūtininės ir juosmeninės dalies lūžių operacinio gydymo rezultatai

Igoris Šatkauskas1, Valentinas Uvarovas2, Manvilius Kocius21 Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės2-asis ortopedijos ir traumatologijos skyrius,Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius2 Vilniaus universiteto Bendrosios, plastinės chirurgijos,ortopedijos ir traumatologijos klinika,Šiltnamių str. 29, LT-04130 VilniusEl paštas: [email protected]; [email protected] Tikslas Įvertinti stuburo krūtininės ir juosmeninės dalių nestabilių lūžių operacinio gydymo rezultatus. Nustatyti komplikacijų ir rentgenologinių deformacijos kriterijų įtaką ligonių skundams. Ligoniai ir metodai Ištirti 48 ligoniai, operuoti nuo nestabilių stuburo krūtininės ir juosmeninės dalių lūžių be neurologinių komplikacijų. Stuburo slankstelių ir judesio segmento kifozė, Cobbo kampas ir kūno kompresija nustatyta rentgenologiškai prieš operaciją, po operacijos ir vėlesnio ištyrimo metu. Ligonių skausminiai skundai ir negalia įvertinti Šiaurės Amerikos stuburo draugijos (NASS) ir Roland-Morriso klausimynais. Atlikta ligonių asmeninio gydymo rezultatų vertinimo ir nedarbingumo analizė. Įvertintas ryšys tarp stuburo trauminės deformacijos rentgenologinių kriterijų ir klausimynų duomenų. Rezultatai Vidutiniškai po 16,8 mėnesio nuo traumos ištirto 48 ligonio amžiaus vidurkis buvo 38,4 metų (nuo 19 iki 71 metų). Operacijos metu koreguota kifozinė deformacija statistiškai reikšmingai progresavo, tačiau išliko daug mažesnė už pradinę. Iš 38 pacientų, kuriems buvo atlikta tik traspedikulinė fiksacija ir užpakalinė spondilodezė, 10 (26,3%) įvyko metalo konstrukcijų nuovargio lūžiai, o grupėje, kurioje, be transpedikulinės fikacijos, atlikta papildoma priekinė spondilodezė, šių komplikacijų nebuvo. Su metalo konstrukcijomis susijusių komplikacijų grupėje segmento kifozė ir Cobbo kampas progresavo labiau nei grupėje be komplikacijų, bet tai neturėjo jokios įtakos klausimynų rezultatams. NASS skausmo / negalios skalės taškų vidurkis buvo 76,8 ± 20,0, o Roland-Morriso klausimyno – 5,9 ± 6,4. Koreliacijos tarp rentgeninių deformacijos kriterijų ir klausimynų duomenų nerasta. Išvados Nestabiliems sprogstamiesiems lūžiams gydyti trumpos transpedikulinės fiksacijos ir užpakalinės spondilodezės nepakanka. Jei slankstelio kūno kompresija didelio laipsnio, indikuojama papildoma priekinės stuburo kolonos rekonstrukcija ir spondilodezė. Reikšminiai žodžiai: stuburas, lūžiai, operacinis gydymas, komplikacijos Outcome of surgical treatment of thoracic and lumbar spine fractures Igoris Šatkauskas1, Valentinas Uvarovas2, Manvilius Kocius21 Vilnius University Emergency Hospital,2nd Department of Orthopaedics and Traumatology,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania2 Vilnius University Clinic of General, Plastic Surgery,Orthopaedics and Traumatology,Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, LithuaniaE-mail: [email protected]; [email protected] Objective To evaluate functional and radiological outcomes of thoracic and lumbar spine fractures stabilized surgically and to identify any radiographic findings that may adversely influence posterior fixation failure and final functional outcome. Patients and methods A retrospective review of 48 neurologically intact patients who had undergone surgical stabilization and fusion of unstable thoracic and lumbar spine fractures was performed. Vertebral and regional kyphosis angles, anterior ant posterior vertebral body compression were measured on injury, postoperative and final follow-up radiographs. Functional, pain status and disability were evaluated using the North American Spine Society (NASS) lumbar spine and Roland-Morris Disability (RMDQ) questionnaires. Relationships were sought between radiographic findings, complications and self-reported outcome measurement scores. Results The mean follow-up time for the 48 patients (mean age 38.4, range 19 to 71 years) was 16.8 months. Despite a significant loss of correction, the degree of residual deformity was significantly less than at the time of injury. Of 38 patients treated with posterior short-segment pedicle-screw instrumentation ant posterior fusion, 10 (26.3%) had a fixation failure. In the fixation failure group, the loss of correction of regional kyphosis was significantly greater than in the non-failure group, but it had no influence on the final functional outcome. The mean NASS pain/disability subscale and RMDQ scores were 76.8 ± 20.0 and 5.9 ± 6.4, respectively. No correlation was found between the radiographic findings and questionnaire scores. Conclusions The short-segment pedicle fixation and posterior fusion of unstable burst spine fractures is not sufficient and related with a high rate of the hardware failure. In the presence of a substantial anterior column compromise, a combined procedure of posterior fixation and anterior reconstruction should be considered. Keywords: thoracolumbar spine, fracture, surgical treatment, outcom

Occult femoral neck fractures

Occult femoral neck fractures are becoming an urgent problem for aging population. In general the term “occult fracture” is used to denote fractures which are occult on plain radiographs, but found to be present on other imaging modalities or intra-operatively. Estimated incidence of occult femoral neck fracture is 2 to 10 per cent according to the literature. There is a risk of secondary fracture displacement, and other related complications in case of late diagnosis of these fractures. Timely diagnosis of these fractures in elderly patients improves treatment outcomes, reduces invalidity risk. The higher mortality rate is associated with well diagnosed femoral neck fractures whose treatment was delayed for reasons other than missing X-ray evidence of a fracture

Plaučių arterijos tromboembolijos atvejis po artroskopinės kelio sąnario operacijos

Valentinas Uvarovas, Igoris Šatkauskas, Eduardas Bartkevičius, Evaldas Kascėnas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centras, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius El paštas: [email protected] Aprašomas plaučių tromboembolijos atvejis po artroskopinės kelio sąnario operacijos. Straipnio tikslas – išanalizuoti šio retai pasitaikančio po artroskopinių operacijų ir gyvybei pavojingo sindromo galimas priežastis ir prevencijos taktiką, svarbius giliųjų venų trombozės rizikos veiksnius, pateikti literatūros apžvalgą. Aprašomas klinikinis atvejis, kai 58 metų pacientei, neturinčiai ypatingų giliųjų venų trombozės atsiradimo rizikos veiksnių, artroskopinė kelio sąnario menisko rezekcijos operacija komplikavosi plaučių arterijos tromboembolija. Pacientė paguldyta į stacionarą atlikti artroskopinę operaciją dėl dešinio kelio vidinio menisko plyšimo, buvo operuota tą pačią dieną. Atlikta beveik visiška vidinio menisko rezekcija. Operacijos metu naudota šlaunies manžetė, kuri išpūsta iki 350 mmHg, operacijos trukmė 40 min., operacijos eiga buvo sklandi. Antrą parą po operacijos pacientei atsirado ūmaus kvėpavimo nepakankamumo požymiai, ji paguldyta į intensyviosios terapijos skyrių, kur atlikus širdies echoskopiją ir EKG buvo diagnozuota plaučių arterijos tromboembolija. Buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, vazopresorių infuzijos, gydymas antikoaguliantais ir trombolitikais. Intensyvioji terapija buvo veiksminga, po dviejų parų gydymo patenkinamos būklės pacientė buvo grąžinta į ortopedijos skyrių, vienuoliktą parą po operacijos išrašyta iš ligoninės. Jos būklė buvo gera. Reikšminiai žodžiai: plaučių arterijos tromboembolija, giliųjų venų trombozė, artroskopija, mažos molekulinės masės heparinas. A case of pulmonary embolism after arthroscopic knee surgery Valentinas Uvarovas, Igoris Šatkauskas, Eduardas Bartkevičius, Evaldas Kascėnas Orthpedic Traumatology Center of Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] We present a case of pulmonary empolism (PE) following successful arthroscopic meniscectomy. Although the incidence of PE following arthroscopic knee surgery has not been well established, such occurrences place the patients at high risk. The patient was a 58-year-old women with no no definite risk factors of PE, who underwent arthroscopic meniscectomy. In spite of one postoperative profilaxis dose of LMWH (Fraxiparine 0.4 ml) on the first postoperative day, on the second postoperative day she developed dyspnea, tachycardia, hypotonia. Investigations carried out in the intensive care department, including ECG, echocardiography, supported the diagnosis of PE. Heparin therapy was initiated, and the patient’s condition improved sufficiently to allow her follow-up at our outpatient department. Key words: pulmonary embolism, arthroscopy, deep vein thrombosis, low-molecular weight heparin

Streptococcus pyogenes sukeltas nekrozinis fascitas po uždaro šokikaulio išnirimo

Valentinas Uvarovas, Igoris Šatkauskas, Tomas Sveikata, Eduardas Bartkevičius Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centras, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius El paštas: [email protected] Šio straipsnio tikslas – aparašyti nekrozinio fascito klinikinį atvejį, pateikti literatūros apžvalgą. Nekrozinis fascitas – gyvybei pavojinga labai greitai plintanti infekcija, kuri audiniuose gali plisti žaibišku greičiu. Ji sukelia didelį mirštamumą (miršta nuo 24% iki 40% ligonių) [1, 2] bei didelį traumatizmą. Nekrozinis fascitas apima paviršines fascijas, poodinius riebalus, nervus, venas, arterijas, giliąsias fascijas. Patofiziologiškai infekcija pasireiškia fibrinoidine arteriolių koaguliacija, kuri sukelia audinių išemiją ir nekrozę. Aprašomas klinikinis atvejis, kai 44 metų pacientei uždaras kulnakaulio išnirimas komplikavosi nekrotiziniu fascitu ir streptokokiniu sepsiniu šoku su dauginiu organų nepakankamumu. Klinika pasireiškė šeštą parą po traumos, pacientė kreipėsi pakartotinai į skubiosios traumatologinės pagalbos skyrių dėl stipraus čiurnos srities skausmo. Nekrozinis fascitas ir sepsinis šokas diagnozuotas po 36 val., kai buvo paguldyta į ligoninę: skausmas išplito iki šlaunies, atsirado pūslių blauzdoje ir šlaunyje. Pacientė operuota kelis kartus: atliktos fasciotomijos, nekrektomijos, žaizdų revizija, amputuota galūnė, vėliau dėl plaštakų ir kitos pėdos gangrenavimo atliktos likusių galūnių amputacijos. Pacientė dėl sepsinio šoko ir dauginio organų nepakankamumo gydyta intensyviosios terapijos skyriuje, hemodinamika buvo palaikoma didelėmis vazopresorių dozėmis, taikyta antibiotikų terapija, hemofiltracija. Pagrindinis ligos sukėlėjas – Streptococcus pyogenes. Ligonė išgyveno, bet liko neįgali. Prognozė priklauso nuo laiku atlikto ir radikalaus chirurginio gydymo. Ankstyva diagnostika ir standartizuotas gydymas pagerintų nekrozinio fascito gydymo rezultatus vertinant mirtingumą ir galūnių išsaugojimą. Reikšminiai žodžiai: nekrozinis fascitas, Streptococcus pyogenes, toksinis šokas Streptococcus pyogenes necrotizing fascitis after closed calcaneus luxation Valentinas Uvarovas, Igoris Šatkauskas, Tomas Sveikata, Eduardas Bartkevičius Orthopedic Traumatology Center of Vilnius University Emergency Hospital, Šiltnamių str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] The aim of this study was to present a rare case of necrotizing fascitis and review the literature. We report a case of a 44-year-old female patient with a right closed subtalar luxation whose treatment developed necrotizing fascitis, streptococcal toxic shock syndrome and ended up with amputation of four limbs. After closed reduction of the calcaneus and immobilization in plaster cast at our emergency department and 2 days of hospitalization, the patient was referred for outpatient care. Within 6 days, due to severe pain and moderate swelling of the right ankle joint and the calf, the patient was admitted to the emergency department for the second time. In 36 hours after hospitalization, the patient developed hypotension and a severe septic situation with progressive swelling of the right calf and thigh. After the diagnosis of necrotizing fascitis had been established, the patient underwent an urgent and aggressive surgical debridement with fasciotomies of the right lower extremity. The microbiological investigation of the intraoperatively taken specimens presented group A-ß-hemolytic streptococcus. The patient survived, but despite an antibiotic therapy, intensive care support and second book operation, the amputation of the right leg was done, and the treatment ended in the amputation of the left tibia and both arms. Key words: necrotizing fascitis, Streptococcus pyogenes, streptococcal toxic shock syndrom

Dubens nepakankamumo lūžiai: diagnostika ir gydymo prioritetai

As the average of people lives increases pelvic insufficiency fractures, their timely diagnosis and treatment are becoming more severe problem. Purpose of this article is to review the main literature databases and provide relevant, diagnostic and therapeutic principles applicable to the pelvic insufficiency fractures. This literature review includes data from articles in Pubmed and Cochrane databases. Also overview and available data are provided from Republican Vilnius University Hospital which focuses on pelvic insufficiency fracture treatment.Lithuanian hospitals do not have a common database and conducted extensive research, which could be reliable to identify exact number of pelvic insufficiency fractures.Risk factors which impact fracture deficiencies are: long-term use of corticosteroids, rheumatoid arthritis, lumbar scoliosis, fracture and prior internal fixation of the proximal femur, osteochondrosis. If patient who has a risk factor is complaining about sudden, constant pain in lower back or any other pelvic area, then pelvic insufficiency fracture needs to be considered.When pelvic insufficiency fracture is suspected the main test to be carried out is plain radiography. Monitoring plain radiography or suspecting pubic bone fracture the CT scan is recommended. Effective treatment of pelvic insufficiency fracture needs to be in conjunction with the treatment of osteoporosis and bone fracture in the pelvis.Didėjant žmonių amžiaus vidurkiui, vis aktualesne problema tampa dubens nepakankamumo lūžiai, jų nepavėluota diagnostika ir gydymo taktika. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti pagrindinėse duomenų bazėse esamą literatūrą ir supažindinti su temos aktualumu, dubens nepakankamumo lūžių diagnostikos ir gydymo principais. Šioje literatūros apžvalgoje pateikiami duomenys iš „Pubmed“ ir „Cochrane“ duomenų bazių straipsnių, taip pat Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės turimi duomenys apie dubens nepakankamumo lūžių gydymą, apžvelgiama diagnostikos ir gydymo taktika, taikoma šios ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyriuose.Lietuvos ligoninėse neturime bendros duomenų bazės, stinga ir atliktų išsamių tyrimų, kuriais galėtume remtis, kad sužinotume tikslų dubens nepakankamumo lūžių skaičių.Nepakankamumo lūžiams daro įtaką šie rizikos veiksniai: ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, reumatoidinis artritas, juosmeninės dalies skoliozė, iš anamnezės žinomas šlaunikaulio proksimalinio galo lūžis, juosmeninės stuburo dalies artroziniai pakitimai. Visada reikia įtarti dubens nepakankamumo lūžį, jei pacientas, turintis rizikos veiksnių, skundžiasi staiga atsiradusiu, nuolatiniu apatinės juosmens dalies ir (ar) kitos dubens srities skausmu. Skausmas gali atsirasti ir nesant traumos arba po mažos kinetinės energijos traumos. Pagrindinis tyrimas, kuris turi būti atliktas įtariant nepakankamumo lūžį, yra dubens tiesinė rentgenograma. Jeigu ji rodo ar leidžia įtarti gaktikaulio šakų lūžį, rekomenduojama atlikti dubens kompiuterinę tomografiją. Dubens nepakankamumo lūžiai gali būti efektyviai gydomi tik kartu gydant osteoporozę ir dubens kaulų lūžį

Percutaneous iliosacral screw fixation for posterior pelvic ring injuries: the first experience, complicatons

BackgroundPercutaneous iliosacral screw fixation is a minimally invasive technique for the treatment of unstable pelvic injuries involving the posterior ring. Nevertheless, screw malposition may result in dangerous complications involving injury to adjacent neurological structures. This study was conducted in order to evaluate the first results of using the percutaneous iliosacral screw technique at the Republican Vilnius University Hospital.ObjectiveTo report the early results and possible complications of percutaneous iliosacral screw fixation in the management of unstable pelvic ring injuries.MethodsThe data for the period 2011–2013 were collected retrospectively. Fifty-five patients who suffered from injury to the pelvic ring requiring surgical treatment were included in this study. Twenty-two operations were done using canulated screws(group A, 20 operations using 7.3 mm and 2 operations 8.3 mm screws), and 33 (group B) operations were done using noncanulated 6.5 mm screws. We compared our first results of using canulated and non-canulated screws. The data were analysedusing MS Exel.ResultsFrom the analysed 55 patients, 20 (36.4%) were men and 35 (63.6%) women; the average age of the patients was 51 (range, 21–98) years. According to the AO (Arbeitsgemeinschaft für Osteosynthesefragen) classification, there were 49 patients withtype B and 6 patients with type C. The mean operation time was 36 min (range, 10–115). Three patients from group B required reoperation because of a neurological injury. Two of these patients suffered from L5 neuropathy and one from S1 radiculalgy.The complication rate was 9.1 per cent in group B, and they were now complicationa in group B. Twelve patients underwent percutaneous iliosacral screw fixation and anterior fixation, one patient underwent percutaneous iliosacral conversion to open posterior SI fixation osteosynthesis because of neurological complications, while the other 43 patients underwent percutaneous screw fixation only.ConclusionsPercutaneous iliosacral screw fixation is a rapid, safe and definitive treatment for unstable pelvic ring injury. The technique using standard C-arm fluoroscopy may allow accurate location of the screw placed in S1 and result in fewer complications when using percutaneous canulated screws. Key words: percutaneous iliosacral fixation, canulated iliosacral screws, three-dimensional fluoroscopyPerkutaninė kryžkaulio klubikaulio sąnario fiksacija esant užpakalinio dubens žiedo sužalojimams: pirmoji patirtis, komplikacijos  Įvadas / tikslasPerkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija sraigtais yra minimaliai invazinis operacinio gydymo metodas nestabiliems užpakalinio dubens žiedo sužalojimams gydyti. Vis dėlto gretimos nervinės struktūros gali būti pažeistos dėl blogossraigto padėties. Mūsų darbo tikslas – įvertinti Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pirmuosius kryžkaulio klubikaulio sąnario operacinio gydymo perkutaninės fiksacijos būdu rezultatus ir nustatyti nestabilių dubens žiedo sužalojimųgydymo komplikacijų dažnį.MetodaiRetrospektyviai išanalizuoti 2011–2013 metais gydytų 55 pacientų duomenys. Atliktos 22 operacijos naudojant kaniuliuotus (A grupė, 20 operacijų naudojant 7,3 mm ir 2 operacijos 8,3 mm sraigtus) ir 33 (B grupė) – nekaniuliuotus 6,5 mm sraigtus.Palyginome pirmuosius operacinio gydymo kaniuliuotais ir nekaniuliuotais sraigtais rezultatus. Duomenys analizavome MS Exel programa.RezultataiOperuoti 55 pacientai, iš jų 20 (36,4 %) vyrų ir 35 (63,6 %) moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 51 (21–98) metai. Pagal AO (Arbeitsgemeinschaft für Osteosynthesefragen) klasifikaciją buvo 49 pacientai. Trys B grupės (9,1 %) pacientai buvo peroperuoti dėl neurologinių komplikacijų (du pacientai dėl L5 neuropatijos ir vienas dėl S1 radikulialgijos). A grupės pacientams komplikacijų nebuvo. Dvylikai pacientų atlikta perkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija ir kartu priekinė fiksacija ir 43 pacientams – tik užpakalinė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija sraigtu.IšvadosPerkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija yra greitas, saugus ir galutinis nestabilių užpakalinio dubens žiedo sužalojimų operacinio gydymo metodas. Naudojant standartinį rentgeno C-lanką galima tiksliai lokalizuoti sraigto padėtį S1slankstelio lygyje. Naudojant kaniuliuotus sraigtus komplikacijų nepasitaikė, o naudojant nekaniuliuotus sraigtus galimos neurologinės komplikacijos.Reikšminiai žodžiai: perkutaninė kryžkaulio klubakaulio sąnario fiksacija, kaniuliuoti kryžkaulio klubakaulio sraigtai, trijų dimensijų fluoroskopija