Finansų technologijų politinė ekonomija: literatūros apžvalga ir pasiūlymai dėl tyrimo darbotvarkės

Abstract

This article aims to address the political economy of Fintech (Financial Technology). The key assumption guiding the paper is that the regulation, supervision, and ultimately the degree and shape of development of the Fintech sector are affected by and, at a fundamental level, even determined by political factors. While politics can influence Fintech via both demand and supply channels, this article primarily focuses on the supply side. The article reviews the emerging academic literature aiming to analyze the politics and political economy of Fintech, showing that there is still a significant gap. Drawing inspiration from the earlier literature on the political economy of traditional finance, but also taking into account certain specificities of Fintech, the article suggests how the research agenda for the political economy of Fintech should proceed, addressing the potential influence of economic interests, institutions, and ideas.Straipsnis apžvelgia politinės ekonomijos įžvalgas apie finansų technologijas (fintech) ir formuluoja tyrimų darbotvarkę, remdamasis „interesų, institucijų ir idėjų“ triada. Atskleidžiama, kad politiniai fintech reguliavimo ir plėtros veiksniai iki šiol tirti fragmentiškai; siūlomas preliminarus hipotezių rinkinys apie finansinių skandalų poveikį reguliaciniam griežtumui, priežiūros institucijų architektūros (integruoto vs. fragmentuoto modelio) reikšmę, dviprasmišką centrinių bankų nepriklausomybės ir partinės ideologijos įtaką bei įsitvirtinusių suinteresuotų šalių elgsenos įvairovę – nuo pasipriešinimo iki bendradarbiavimo su startuoliais. Taip pat pabrėžiama galima tarptautinės difuzijos (mokymosi, emuliacijos, konkurencijos ir prievartos) svarba. Straipsnyje siūloma plėsti empirinės analizės lauką, tam atlikti didelių imčių ir kokybinius tyrimus, atsižvelgiant į priežastinį heterogeniškumą tarp šalių ir skirtingų fintech segmentų (pvz., kripto-, mokėjimai, skolinimas). Straipsnyje raginama remtis tradicinėmis politinės ekonomijos teorijomis, tačiau kartu pritaikyti jas pagal fintech lauko specifiką, derinant politinės inovacijų ekonomijos ir technologijų reguliavimo įžvalgas, taip pat atsižvelgiant į didelį naujųjų finansinių technologijų neapibrėžtumą bei spartų kitimą