Ar 2018 m. Vakarų Balkanų plėtros strategijai buvo lemta žlugti? Kritinis strategijos vertinimas

Abstract

This study critically assesses the 2018 Western Balkans Enlargement Strategy, arguing that its failure to accelerate democratic reforms in Serbia and Montenegro was structural. Using a comparative case analysis grounded in the External Incentives Model (EIM), Complex Interdependence theory, and stabilitocracy frameworks, we analyze why EU conditionality proved insufficient against entrenched local elites. The analysis supports three key propositions that explain this stagnation: 1) Reform outcomes negatively correlated with the presence of rival external actors (Russia/China) in key sectors; 2) The strategy’s exclusive engagement with incumbent politicians reinforced the logic of the stabilitocracy model and enabled democratic backsliding; and 3) The failure to link the EU’s high structural leverage to credible enforcement mechanisms left insufficient pressure for costly rule-of-law reforms. The paper concludes that the strategy was fundamentally flawed. It requires urgent recalibration: inclusive, better-resourced, and attuned to geopolitical realities.Šis tyrimas imasi kritiškai vertinti 2018 m. Vakarų Balkanų plėtros strategiją ir teigia, kad jos nesėkmė spartinant demokratines reformas Serbijoje ir Juodkalnijoje buvo struktūrinė. Remiantis kokybine lyginamąja atvejo analize, pagrįsta išorinių paskatų modeliu (EIM), tarpusavio priklausomybės ir stabilokratijos teorijomis, nagrinėjama, kodėl šiai strategijai nepavyko inicijuoti demokratizacijos ir gerosios valdysenos reformų. Analizė patvirtina tris pagrindinius priežastinius teiginius: 1) reformų rezultatai neigiamai koreliavo su konkuruojančių išorės veikėjų (Rusijos / Kinijos) įtaka atitinkamuose sektoriuose; 2) ES komunikacija išskirtinai su valdančiuoju elitu ir pilietinės visuomenės neįtraukimas patvirtino stabilokratijos modelio logiką ir prisidėjo prie demokratijos nuosmukio; 3) strategijos nesugebėjimas tinkamai instrumentalizuoti stiprių struktūrinių svertų lėmė nepakankamą spaudimą įveikti politikų pasipriešinimą reformoms. Atlikto tyrimo išvada suponuoja, kad taikoma strategija yra iš esmės ydinga ir būtina peržiūrėti ES požiūrį į plėtros procesą, kuris turi būti labiau įtraukus pilietinės visuomenės atžvilgiu, geriau finansuojamas ir suformuotas atsižvelgiant į geopolitines realijas