Grėsmių pusiausvyros teorijos ribotumai: Kinijos Liaudies Respublikos ir Venesuelos santykių atvejis

Abstract

Since 2019, many Latin American states, the USA, and the European Union countries have not recognized Nicolás Maduro as a legitimate head of state. This made Venezuela relatively isolated on the world stage, especially in regional affairs. This aspect forced N. Maduro and his government to seek closer relations with the powerful actors that recognized the legitimacy of his rule, such as the PRC. The main objective of this article is to assess the relationship between Venezuela and the PRC in the political, economic, and security spheres. In this article, Stephen Walt’s balance of threat theory was used in order to test how this theory works while analyzing bilateral ties in different cooperation fields. Finally, in this paper, I also raise the theoretical problem that it is difficult for a weaker player to create a balance of power when its partner is geographically distant from it, especially when a weaker ally has less leverage to influence the actions of a more powerful partner.Nuo 2019 m. daugelis Lotynų Amerikos regiono valstybių, JAV ir Europos Sąjungos šalių nepripažįsta Nikolo Maduro teisėtu valstybės vadovu, dėl šios priežasties Venesuela tapo ganėtinai izoliuota tarptautinėje arenoje. Taip pat šis aspektas privertė N. Maduro ir jo vyriausybę siekti glaudesnių santykių su galingomis šalimis, kurios pripažino jį kaip teisėtą valstybės vadovą. Ko gero, Kinijos Liaudies Respublika (KLR) yra galingiausia pasaulio valstybė, kuri palaiko glaudesnius santykius su N. Maduro, todėl pagrindinis šio straipsnio tikslas – įvertinti KLR ir Venesuelos santykius politinėje, ekonominėje ir saugumo srityse. Šiame straipsnyje bus naudojama Stepheno Walto grėsmių pusiausvyros teorija tam, kad patikrintume, kaip ši teorija veikia analizuojant dvišalius santykius skirtingose bendradarbiavimo srityse. Taip pat šitame darbe yra iškeliama teorinė problema, kad silpnesnei šaliai yra sunku sukurti galios pusiausvyrą, kai jos galingiausias sąjungininkas yra geografiškai nuo jos nutolęs, ypač tokiais atvejais, kai silpnesnis partneris turi mažiau svertų daryti įtaką galingesnės valstybės preferencijoms užsienio politikoje