Possible interpretations of bioregion in the novels by Birutė Jonuškaitė and Dalia Urnevičiūtė

Abstract

Magistro darbe analizuojamos bioregiono traktuotės Birutės Jonuškaitės ir Dalios Urnevičiūtės tekstuose. Tiriamoji medžiaga ir šaltiniai – keturi XX a. pab. – XX a. pr. romanai: Jonuškaitės „Baltų užtrauktukų tango“ (2009), „Maranta“ (2015) ir Urnevičiūtės „Revanšas“ (1991), „Leona“ (2009). Kūrinių pasirinkimą lėmė juos vienijančios temos – žmonių tarpusavio santykių problematika, žmogiškųjų vertybių paieškos, emigracijos ir savosios vietos, gimtojo krašto samprata. Emigracijos problema, santykis su savo kraštu – valstybe ir tėviške, iškyla kaip pamatinės problemos Jonuškaitės ir Urnevičiūtės prozoje. Teorinėje darbo dalyje atskleidžiama bendra ir šiandieną vyraujanti bioregionalizmo samprata, supažindinama su bioregionalizmo istorija, paaiškinamas bioregionalizmo ir ekokritikos bei ekopsichologijos santykis, pateikiamos literatūrologo Holsto Katsmaʼo idėjos apie garso tekste dinamiką. Tiriamojoje darbo dalyje analizuojama bioregiono reikšmė veikėjams, vietos raiška, dvasinis ir emocinis veikėjų ryšys su vieta. Pastebėta, kad tiriamuosiuose romanuose bioregionas gali būti traktuojamas kaip tėvynė ir tėviškė. Tėvynė, kaip savoji vieta, užrašoma Jonuškaitės romane „Baltų užtrauktukų tango“ ir Urnevičiūtės kūrinyje „Revanšas“. Tėviškės tema plačiau vystoma romanuose „Maranta“ ir „Leona“. Nustatyta, kad atskiros Lietuvos vietos romano „Baltų užtrauktukų tango“ veikėjai svarbios dėl ten gyvenančių artimų žmonių. Santykis su paliktais artimaisiais susilieja su meile visai šaliai, tad romane Lietuva įgauna paliktųjų namų reikšmę. Kitaip Lietuva traktuojama Urnevičiūtės romane „Revanšas“. Čia bioregionas – ne paliktieji, o prarastieji namai. Tad ryšys su šalimi šiame kūrinyje ryškesnis ir stipresnis. Darbe įrodoma, kad santykis su tėviške romanuose „Leona“ ir „Maranta“ nevienodas. Nustatyta, kad bioregionas „Leonoje“ – tai saugi zona, kurioje vyrauja taika ir ramybė. Tokia vieta romane yra pagrindinės veikėjos Leonos senelės sodyba. Romane „Maranta“ bioregionas įgyja tiesioginę tėviškės reikšmę. Pagrindinė veikėja Rasa savąja vieta laiko namų erdvę. Analizuojamuose romanuose glaudus ryšys su užrašoma vieta išreiškiamas jutiminiais potyriais: lytėjimu, uosle, rega, klausa. Liesdamas, užuosdamas, matydamas ar girdėdamas užrašomoje vietoje esančius objektus, subjektas tapatinasi su regima ir jaučiama vieta. Labiausiai jutiminiais potyriais reiškiama vieta pasižymi Jonuškaitės romanas „Maranta“. Bioregionas reiškiamas emociniu teksto intensyvumu. Įrodoma, kad kintanti veikėjo vieta keičia ir jo emocinę būseną, o tai lemia veikėjo ryšį su svetima bei savąja vieta. Ryškiausia emocinio intensyvumo dinamika ir veikėjo santykis su kintančia vieta pastebėta Urnevičiūtės romanuose „Leona“ bei „Revanšas“. Išanalizavus pasirinktus kūrinius paaiškėjo, kad bioregionas gali būti traktuojamas įvairiai, o vieta reiškiama ne tik kraštovaizdžio aprašymu, dvasiniu veikėjo ryšiu su ja, bet ir emociniu teksto intensyvumu. Analizuotuose romanuose bioregionas įgyja kelias reikšmes: bioregionas įprasta prasme, įsivaizduojamas bioregionas, bioregionas – svetima prisijaukinta vieta ir negebėjimas turėti savojo bioregiono. Bioregiono raiška, savosios vietos samprata galėtų būti analizuojama kituose Jonuškaitės ir Urnevičiūtės kūriniuose ar kitų lietuvių autorių tekstuose.The Master Thesis analyses possible interpretations of bioregion in the novels by Birutė Jonuškaitė and Dalia Urnevičiūtė. The research material and the sources that were used in the paper are the following four books: Jonuškaitėʼ „Baltų užtrauktukų tango“ (2009), „Maranta“ (2015) and Urnevičiūtėʼ „Revanšas“ (1991), „Leona“ (2009). These works were chosen because of the uniting theme – human relations problems, human values search, emigration and own place concept. Emigration problem, relation with own place – country and native land is emerging as main problems in the Jonuškaitėʼ and Urnevičiūtėʼ prose. The theoretical part of the paper reveals the common and today prevailing concept of bioregionalism, introducing with history of bioregionalism, explaining bioregionalism and ecocriticism, ecopsichology ratio, presenting Holst Katsma ideas of the text sounds. The research part discusses the significance of bioregion, expression of place, spiritual and emotional characters relation with place. It is noticed that bioregion can be considered as the Motherland and as native land. Motherland as own place is written in the „Baltų užtrauktukų tango“ and „Revanšas“. Theme of native land is more developed in the „Maranta“ and „Leona“. It was found that single places of Lithuania are important for protagonist of „Baltų užtrauktukų tango“ because of close people living here. Relation with loved people merge with love for whole country, thats why Lithuania means left home in this novel. Lithuania means not a left home but the lost home in the Urnevičiūtėʼ „Revanšas“. Here relation with country are brighter and stronger. The Thesis proves that relation with native land are diferent in the „Leona“ and „Maranta“. It was found that bioregion in the „Leona“ means safe zone, where is dominating peace and calm. That place is the home of protagonistʼs grandmother. Bioregion as a native land is directly meaning in the „Maranta“. Home place means the own place for main character of „Maranta“. Close connection with place is expressed in sensory experiences: touch, smell, sight, hearing. When character is touching, smelling, seeing or hearing objects, he identifies with seen and felt place. Sensory experiences most expressed in the „Maranta“. Bioregion is expressing by emotional intensity. It is shown that changing character‘s place is changing his emotional state. That leads the character‘s relation with outlandish and own place. The brightest emotional intensity dynamics and character‘s relation with changing place is observed in „Leona“ and „Revanšas“. The Thesis proves that bioregion can be considered in different ways and place can be expressed not only describing the landscape, the spiritual connection with place, but also showing emotional intensity of the text. Bioregion has a multiple meaning in Jonuškaitėʼ and Urnevičiūtėʼ texts: bioregion as usual meaning, imaginary bioregion, bioregion as other domesticated place and inability to have own bioregion. Expression of bioregion and meanings of own place could be continued analysing other texts by Jonuškaitė and Urnevičiūtė or others lithuanian writers works