Metaforinis ateities vaizdavimas Didžiosios Britanijos politiniame diskurse

The present paper is concerned with metaphors used to create the image of the future in the British political discourse “General Election-2001”. The analysis focuses on a) some metaphors used to create the image of the future and its periods (“near future” - “distant future”), b) frequency of metaphorical models used to create the image of future and its periods, and e) correlation of metaphorical representations of future and its periods. The research is based on the cognitive linguistic theory of metaphor first expounded by G. Lakoff but also draws useful insights from other explorations dealing with the prospective function of political discourse (D. Graber, E. Lassan, A . Chudinov, T. Shmeleva, etc.). The conclusion is that the most frequent metaphor models used in portraying the “near future” are war, disease and family relationships in conceptualising the “distant future”–  journey, architecture and disease. The results of the study show that the metaphorical representation of the future is that the mass media and politicians use frequent and efficient means in the British political discourse “General Election-2001“.Šiame darbe nagrinėjamos metaforos, vartotos pateikti ateitį Didžiosios Britanijos politiniame diskurse, konkrečiai - visuotiniuose 2001 metų rinkimuose. Straipsnyje analizuojama: a) metaforos, kurios vartojamos ateities ir jos laiko tarpų pateikimui; b) metaforinių modelių, vartojamų ateities ir jos laiko tarpų pateikimui, dažnumas; c) metaforinių ateities ir jos laiko tarpų vaizdavimo koreliacija. Tyrimas grindžiamas kognityvinės kalbotyros metaforos teorija, pirmą kartą pateikta G. Lakoffo, ir kitais darbais, tyrinėjančiais politinio diskurso ateities funkciją (D. Graberis, E. Lassan, A. Chudinovas, T. Shmeleva ir t. t.). Daroma išvada, kad dažniausi „artimą" ateitį perteikiantys metaforiniai modeliai yra karas, liga ir šeima. Konceptualizuojant „tolimą" ateitį vartojami kelionės, architektūros ir ligos metaforiniai modeliai. Tyrimo rezultatai rodo, kad Didžiosios Britanijos politiniame diskurse „visuotiniai 2001 metų rinkimai" ir politikams, ir žiniasklaidos priemonėms būdingas dažnas metaforinis ateities vaizdavimas ir tam naudojamos įvairios priemonės

Chronotop in the Aspect of Semiotics

The article is dedicated to researching the problem of artistic chronotop, which is one of the most topical in modern philological science. The given category is comprehended from the point of view of semiotics.The semantic field of category time-space, the structure of category time-space, and its role in a literary work are exposed to the analysis. Great emphasis is laid on studying the interrelation of chronotop with other levels of the artistic text and its features as a communicative system. The article investigates the specificity of the interaction between the author, reader, and literary character’s individual times and spaces

Prisikėlimas Ciprijono Norwido kūryboje

The article presents the analysis of Norwid’s views on resurrection in the context of eschatological notions of romanticism. The article maintains that Norwid’s concept of man’s final destination is based on theological ideas of Providence, free will, Incarnation, history of salvation and Communion of Saints. The resurrection of man is closely connected with the ultimate aims of history and human culture because the moral growth of man is continued after death in purgatory and is bound up with the idea of compensation and credit. Moral progress in history is achieved by people thanks to different kinds of incarnations, such as work, art, science, and martyrdom. According to Norwid, the term “incarnation” means turning one’s ideas into action on the pattern of incarnated and crucified Christ. The poet managed to incorporate the romantic notion of progress into the biblical history of salvation. As for the notion of a resurrected body, Norwid ignored official post-scholastic theology, which promoted the idea of soul-body dualism. He referred to the biblical idea of the whole person being resurrected and Saint Paul’s notion of the “spiritual body”. A division between soul and body does not make sense to Norwid, who equated the resurrected body with the very essence of the human soul. According to the poet, the resurrected body is the final product of the moral development of a person.Straipsnyje pateikiama C. Norwido požiūrių į prisikėlimą analizė, kuri grindžiama eschatologinėmis romantizmo sąvokomis. Straipsnyje teigiama, kad Norwido galutinis žmogaus tikslo supratimas siejamas su teologinėmis Dievo apvaizdos, laisvos valios, įsikūnijimo, išganymo ir Šventųjų bendrijos idėjomis. Žmogaus prisikėlimas yra tvirtai susijęs su galutiniais istorijos ir žmonijos kultūros tikslais, kadangi dvasinis žmogaus augimas po mirties tęsiasi skaistykloje ir yra siejamas su atlygio ir nuopelnų idėja. Istorijoje dvasinį augimą žmonės pasiekia įvairiausių įsikūnijimų (darbas, menas, mokslas ar kančia) dėka. Pasak Norwido, ,,įsikūnijimo" terminas reiškia idėjų pavertimą veiksmu pagal įsikūnijusio ir nukryžiuoto Kristaus pavyzdį. Poetas sugebėjo įtraukti romantinę augimo sąvoką į biblinę išganymo istoriją. Kalbant apie prisikėlusio kūno supratimą, Norwidas ignoravo oficialiąją postscholastinę teologiją, teigiančią sielos ir kūno dualizmą. Jis rėmėsi bibline viso žmogaus, kuris turi prisikelti, idėja ir Šv. Petro dvasinio kūno supratimu. Dvasios ir kūno skyrimas Norwidui atrodo negalimas, ir jis prilygina prisikėlusį kūną žmogaus dvasios esmei. Pasak poeto, prisikėlęs kūnas yra galutinis dvasinio žmogaus vystymosi padarinys

Intonation as a Medium of Individual‘s Perception and Expression

The article is concemed with a psychological aspect of intonation. The intonation parameters and theircombinations convey the infonnation about the psychological state and features of the speaker. To establish the type of relationship between intonation and psychological features was one of the aims of theresearch. The findings of the experiment enable to state that 1) the listener can perceive the psychologicalfeatures of the speaker with a certain degree of correctness based on the intonation parameters; 2) a definitetype of co “elation exists between certain intonation parameters, a psychological state and psychological features.The carried research singled out 1) the factors determining the listener’s identification of the speaker’spsychological features and 2) the intonation models manifesting the speaker’s psychological state

Kultūrinės vertybės ir neigiamas mandagumas anglų ir rusų kalbose

The phenomenon of politeness is universal and, at the same time, is culture-specific. Traditionally, it is defined as respect and consideration for other people. However, this definition does not work in the intercultural aspect as the concepts of politeness, respect, and consideration are understood differently, and even these words have different meanings. In this paper, politeness is viewed as strategic behaviour, a system of culturallyspecific and highly ritualised communicative strategies that maximise harmonious interaction and minimise the possibility of conflict. The present research is mainly based on Brown and Levinson’s politeness theory (1978, 1987), which gives an effective mechanism for understanding interlocutors’ communicative behaviour. Still, the main emphasis is on the principal strategic differences between English and Russian negative politeness and the attempt to explain them through social organisation and cultural values. The paper gives empirical data on such Speech Acts as Command and Invitation. The comparative analysis was conducted based on ethnographic observation, questionnaires and interviews.Mandagumo reiškinys yra universalus ir kartu veikiamas kultūros. Tradiciškai jis yra apibrėžiamas kaip pagarba ir dėmesys kitiems. Bet tarpkultūriniu aspektu šis apibrėžimas netinka, nes mandagumo, pagarbos ir dėmesio sąvokos yra skirtingai suprantamos, o ir patys žodžiai turi skirtingas reikšmes. Šiame darbe mandagumas yra suvokiamas kaip strateginis elgesys, kultūros apspręstų ir labai ritualizuotų komunikacinių strategijų sistema, kurios funkcijos yra harmonizuoti bendravimą ir sumažinti konflikto galimybę. Tyrimas yra grindžiamas P. Browno ir S. Levinsono mandagumo teorija (1978, 1987), kuri pateikia efektyvų kalbėtojų komunikacinio elgesio supratimo mechanizmą, tačiau didžiausias dėmesys skiriamas esminiams strateginiams anglų ir rusų kalbų skirtumams reiškiant neigiamą mandagumą ir bandymui paaiškinti tuos skirtumus socialine organizacija ir kultūrinėmis vertybėmis. Straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie tokius kalbos aktus kaip liepimas ir pakvietimas. Lyginamoji analizė atlikta remiantis etnografiniu stebėjimu, klausimynais ir interviu

Naujųjų europiečių paveikslas Švedijos spaudoje. Valdžia ir solidarumas dienraščių diskusijoje apie ES plėtrą

In times of big social changes, members of a society are anxious about their insecure future and often tend to use the so-called „scapegoat” strategy (e. g.,Resigl&Wodak) and treat disabled people, immigrants and other minority groups negatively. Critical discourse analysis investigates these manifestations in the texts with the help of functional grammar and its ideational aspect (Halliday), where the analysis of the interaction of verb processes and participants allows the interpretationof the results by means of concepts „power” and „solidarity” (e. g. Hodge & Kress). This article focuses on the image of the new EU members as „social tourists” rushing to the country and abusing the social insurance systems in the Swedish press debate while anticipating the EU enlargement in May 2004.Didelių visuomeninių pennainų akivaizdoje visuomenės nariai neretai linkę griebtis vadinamosios "atpirkimo ožio" strategijos, kai nerimas dėl nesaugios ateities verčia neigiamai vertinti neįgaliuosius, kitataučius ir kitas mažumų grupes. Kritinė diskurso analizė tokias apraiškas tekstuose tyrinėja pasitelkdama ideacionalųjį funkcinės gramatikos aspektą, kai veiksmo procesų ir veikiančiųjų asmenų sąveika leidžia aiškinti rezultatus iš valdžios ir solidarumo perspektyvos. Šiame straipsnyje gilinamasi į Švedijos spaudoje prieš pat ES sąjungos padidėjimą 2004 m gegužį įsiliepsnojusios diskusijos metu pateikiamą būsimųjų ES narių kaip „socialinių turistų", užplūsiančių šalį ir neteisėtai išnaudosiančių socialinių garantijų sistemas, paveikslą

Darbo jėgos protestai postkomunistinėje Lietuvoje

This article explores the emergent discourses of labour protests that have accompanied the transition from communism to the market economy. Building on the ground-breaking theoretical paradigm of V. N. Voloshinov and contemporary attempts by Marxist scholars to develop materialist socio-linguistics, the gradual emergence of class-based labour discourses in the new market economies of Central and Eastern Europe is examined. A number of recent labour protests in ex-Soviet Lithuania are examined. The complex articulation of labour identities is charted. Their legitimisation as social actors with “independent” demands in the context of transitional Lithuanian society is analysed through protest discourses. Discourses of labour protest have emerged in contestation and tension with seemingly contradictory attempts to impose a “supra class” ideology. The imposition of both neo-liberal ideology, which seeks to exclude organised labour from an independent role in civil society, and at the same time, the cultivation of the language of social partnership, which seeks to incorporate labour in national tripartite structures, are complementary attempts to forestall the emergence of more radical class-based discourses. The emergence of dialogic discourses between labour and capital and the forms of their social resonance reveals much about the current limits of labour protest in the new market economies. Such discourses also reveal many possible future forms of labour contestation as the new market economies of Central and Eastern Europe are incorporated into the newly enlarged European Union