Interpretacijos: Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių atvejis

Abstract

[full article and abstract in Lithuanian; summary in English] The article is dedicated to the expression silva rerum, which is quite new in Lithu­anian science discourse. It is sometimes used to name a peculiar kind of egodoc­uments, the handwritten family or personal notebooks. The etymology, interpre­tation variations of this expression and it‘s suitability to become a scientific term are being discussed. The history of the term shows, that the meaning of it changed a lot in various epochs. The manuscript codexes of Manuscript Department of Vilnius University Library, which were described by some historians as silvae re­rum are reviewed in order to verify or falsify this proposed term. The results of the research show that the name should not be applied to all of those manuscripts, because, as case studies show, some of them do not fit to the existing descriptions of genre. Also it is stated, that there is a need to specify the definition of the family notebooks, and also to create a proper Lithuanian terminology, adequate for the types of existing local egodocuments.[straipsnis ir santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Straipsnyje aptariamas žodžių junginys silva rerum, kuris kaip terminas skverbiasi į Lietuvos humanitarinius mokslus. Juo kartais apibūdinama specifinė egodokumentikos rūšis – namų knygos. Tyrimas aktualus, nes pasitaiko, kad minėtasis silva rerum tyrėjų taikomas neapibrėžtai, tiks­liai nenusakant paties objekto. Straipsnyje apžvelgiama šių žodžių sam­plaikos kilmė, pateikiama įvairių interpretacijų, įvertinta jos tikimybė tapti moksliniu terminu. Tekste taip pat aptariamos Vilniaus universi­teto bibliotekos Rankraščių skyriaus rankraštinės knygos, keleto istorikų pavadintos silvae rerum; vertinamas jų priklausymas egodokumentikai. Konstatuota, kad šis sudėtinis terminas iš esmės vartojamas neadekva­čiai, o ir pati sąvoka netiksli. Išnagrinėti silva rerum kategorijai nepri­skiriami pavyzdžiai (studentų konspektai), netipiniai, ribiniai artefaktai (rankraščio ir spaudinio konvoliutas, post factum įrištas asmens kores­pondencijos pluoštas) ir kita verčia kritiškai vertinti šio žanro raštijos apibūdinimą silva rerum terminu. Kaip ir kitais atvejais, dera moksliškai argumentuotai vartoti terminus (bei jų sistemas), kuriais būtų pavadinti lietuviški egodokumentikos tipai