In this paper words which in Tocharian name animals and beasts are analyzed. There are 9 words, which have etymological parallels in Baltic, Indoiranian and other Indo-European languages. There are 5 words from 9 name domestic animals: lie. avís, la. avs ir skr. áviḥ ‘sheep’; lie. ašv à ir skr. áśvā ‘mare’; lie. ožys, la. āzis, ir skr. ajàḥ ‘goat’; lie. ė́ras, la.jērs, pr. eristian ir skr. úraṇa ‘lamb’; lie. kárvė, pr. curwis ir skr. śṛ́ṅga ‘cow’; 4 of them name beasts: lie. vilkas, la. vílks ir skr. vṛ́kaḥ ‘wolf’, lie. ū́dra, la. ūdrs, pr. udro ir skr. udráḥ ‘otter’, lie. šẽškas, la. sesks ir skr. jáhakā ‘polecat’; lie. bẽbras, bèbras, la.bebrs, pr. bebrus ir skr. babhrúḥ ‘beaver’. Those names of animals and beasts have retained many of the most archaic feature of the Indo-European vocabulary, cf. ėras, ožys, ašva, vilkas, bebras, ūdra. The remaining 2 words, cf. avis, karvė, šeškas which name animals and beasts, frequently are derivatives from Indo-European verbal or substantivel roots.Straipsnis skirtas giminiškų baltų ir indoiranėnų kalbų leksemų, pavadinančių žvėris ir gyvulius, struktūrinei ir semantinei analizei. Medžiaga analizuojama lyginamuoju istoriniu metodu, papildomai taikomi vidinės ir išorinės rekonstrukcijos metodai. Senieji vediniai iš indoeuropiečių prokalbės rodo morfologinės ir semantinės transformadjos tendencijas baltų ir indoiranėnų savarankiko egzistavimo laikotarpiu. Bendra baltų ir indoiranėnų leksika yra įdomi ir “lingvistinės paleontologijos” požiūriu, nes rodo materialinės ir dvasinės kultūros bendrybes
