The necessity has arisen to revise the philosophy which is taught at higher schools. It is necessary to eliminate the various relicts of dogmatism as well as the positivistic technocratic tendencies in it. Also the relations between thinking and practice, objective and subjective, gnoseology and axiology must be reviewed. The landmark of the reconstruction in philosophy must become the idea of humanism.Straipsnyje svarstomas mokyklinės filosofijos kursas, aiškinamos esamo kurso deformacijos ir nesėkmės, siūlomi keliamų problemų sprendimo būdai. Pabrėžiamas filosofijos dėstymo atotrūkis nuo visuotinės filosofinės kultūros: reikia suaktyvinti filosofijos originaliųjų tekstų vertimą į gimtąją kalbą, leisti chrestomatijas, skirtas studijuojančiam jaunimui. Pažymimas pozityvistinis- technokratinis filosofijos kurso pobūdis: pedagoginiame ir ideologiniame procese tebėra akcentuojamas mokslinės (o ne asmenybinės, etinės) pasaulėžiūros formavimas. Teigiama, kad materializmas turi keisti savo formą: vadovėliuose pateikti samprotavimai apie tikrovę jau pasenę, orientuoti į „mechanistinį“ žmogų. Minties ir mąstymo nuvertinimas yra filosofijos autoriteto nuvertinimas. Svarstomos mokyklinės filosofijos pertvarkymo galimybės: marksizmas yra aukščiausias humanizmas, vadinasi, šis jo bruožas turi eiti per visą mokyklinės filosofijos problematiką bei struktūrą. Reikia įveikti objektinės-subjektinės, pažintinės-vertybinės analizės poliariškumą, išryškinti visų teorinių, metodologinių klausimų humanistinį aspektą
