SUSIDŪRIMAS SU INTERNETINE GALVOSENA

Abstract

In this brief essay I would like to pursue the notion that in the world of books we may be able to observe the clash between publishers catering to conventional reading and buying habits, and the expectations of readers who don’t consider themselves bound by the traditions and customs of the field. If asked, these readers might confess to regarding the traditions and customs of the book trade as antiquated, and no longer relevant in today’s world of instant and constant access to information, and certainly not applicable to them. Publishers have had to adjust their practices to the unfamiliar expectations of a new reading public many times in the history of the book. These changing expectations have concerned both the content (the ‘what’) and the form (the ‘how’) of reading. The mentality in the publishing industry is obviously going to have to reflect all the various mentalities that consumers display, including this pervasive but elusive online mentality. If the analysis I presented in this essay is in any way correct, it follows that there is a need for the book industry, and especially trade publishing to do market research. We clearly cannot speak of a reading crisis, with probably more written information being produced and consumed than ever before in history. But it does appear that a buying crisis is looming in the book industry. The sort of market research that is called for is not the sort that individual publishers should or can perform; it is the sort that policy makers, educationalists, and the book industry need to engage in collectively. For surely it makes sense to find out what various identifiable segments of the market would like to read, and how they would like to access their reading, and how much and how they would be prepared to pay for it.Leiden University Centre for the Arts in Society Witte Singel-complex, P.N. van Eyckhof 4, 2311 BV Leiden E-mail: [email protected]Šiame esė apmąstomas šiandienos knygų pasaulyje pastebimas konfliktas tarp leidėjų, tenkinančių įprastinio skaitymo ir knygų pirkimo įpročius, ir skaitytojų, kurie nemano, kad juos turėtų varžyti knygininkystės tradicijos ir papročiai. Leidėjams daug kartų knygos istorijoje teko pritaikyti savo veiklą prie nežinomų naujos skaitančios publikos lūkesčių. Šie kintantys lūkesčiai palietė ir skaitymo turinį („apie ką“), ir formą („kaip“). Internetinė galvosena reikalauja ne tik prieigos daugialypiame interneto kontekste, kuriame tekstas užima tokią pat vietą kaip muzika, filmai ir vaizdo įrašai arba žaidimai, bet ir galimybes rasti turinį ištisą parą kiekvieną dieną tiesiogiai internete at­liekant viso teksto paiešką tiesiogiai. Interneto vartotojas įsitaisė kaip voras grubiame personalizuotų kompiuterio programų tinkle, jis susikūrė buveinę, kurios centre atsidūrė pats kaip aktyvus dalyvis ir vartotojas. Šiandienos leidyboje matome atsirandant naujas formas ir pristatymo kanalus. Kaip ir XIX amžiuje, jie ir vėl aplenkia nusistovėjusias knygų verslo institucijas. Šian­dien aktualu, kaip autoriai, leidėjai, knygų prekybininkai gali išsiderėti savo dalį kintančiuose galios santykiuose, atsirandančiuose iš vartotojų visagališ­kumo patirties. Kyla uždavinys išsiaiškinti internetinės galvosenos skaitytojų reikalavimus ir turiniui, ir jo pateikimui. Jei vartotojai pasitiki socialinėmis medijomis atsirinkdami, į ką verta kreipti dėmesį, tai rinkodaros veikla turėtų vykti kaip tik ten. Kyla būtinybė vykdyti rinkodarą ne atskirų leidėjų pastangomis, o tokią, kuri kolektyviai sutelktų politinių nuostatų rengėjus, ugdymo specialistus ir knygų pramonės atstovus