The specific character of social knowledge is discussed in the paper. Dependence of the knowledge on historical reality is assumed. Proceeding from the assumption, it is argued that ideological and cognitive factors do interweave in the knowledge, making the cognitive measure of the social truth one-sided and requiring an additional value measure. Further it is shown that social theory is constrained to link two opposites, namely, freedom and necessity, what makes the theory logically contradictive and gives rise to the problem of the relation between value and truth. The article concludes with the inference that the problem is of practical origin and can be solved only when material conditions are nature for the elimination of social alienation.Straipsnyje nagrinėjama socialinio pažinimo specifika. Teigiama, kad šią specifiką nulemia istorinės realybės bruožai. Kritikuojama idealistinė visuomenės aiškinimo metodologija, kuri apsiriboja tik aktyviu sąmonės vaidmeniu istorijoje ir neišeina toliau už susvetimėjusios visuomenės esamos būklės konstatavimo. Istorinė tikrovė yra tikslingos žmonių veiklos padarinys, todėl socialiniame pažinime susipina ideologinis ir gnoseologinis aspektas: atsiranda tiesos ir vertybės dilema. Marksizmas šią dilemą sprendžia ne teoriškai, o praktiškai. Materialistinė socialinė koncepcija teigia, kad istorijos, kaip tikslingos ir sąmoningos žmonių veiklos produkto, kūrime dalyvauja idealūs veiksniai, išreiškiantys žmonių norus bei siekimus ir inspiruojantys juos tiek gamybinei, tiek visuomeninei istorinei veiklai apskritai. Socialinį gyvenimą ši koncepcija traktuoja kaip objektyvius materialinius pagrindus turinčią subjektyvią žmonių veiklą. Socialinis pažinimas pirmiausia turi orientuotis į visuomenės materialinės struktūros funkcionavimo objektyvios veiklos tyrimą, kuris socialinio mokslo rezultatus daro reikšmingus visuomenės istorinei praktikai
