The article deals with the cognition of morality. It is argued that the cognition depends upon practical presuppositions, namely, values. This in its turn, the argument goes further, produces the conflict between the normative origin of ethics and its scientific character. Further it is claimed that Marxist ethics does not formulate its perspective in such alternative way. It finds scientific way to the problem of values as well to the social presuppositions of ethics. Its starting point for the solution of the problems – the analysis of the needs originating from the alienation nature of social relations.Straipsnyje teigiama, kad dorovės pažinimas yra sąlygotas praktinių prielaidų, kurios postuluojamos kaip tam tikros vertybės. Iškyla prieštaravimas tarp etikos normatyvinės prigimties ir jos moksliškumo, taip pat atsiranda metaetikos sukūrimo būtinybė. Dorovinis vertinimas yra pirminis teorinio pažinimo atžvilgiu, nes kyla iš jo praktinių prielaidų. Marksistinė etika išvengia tokios prieštaringos alternatyvos, nes bendroji marksistinė socialinė metodologija pagrindė vertybių problemos ir etikos socialinių prielaidų tyrimo mokslinės prieigos principus. Šių problemų išsprendimo išeities taškas yra iš visuomeninių santykių susvetimėjimo kylančių pasekmių analizė. Klasinėje visuomenėje objektyviai susidaro tam tikras neatitikimas tarp dorovės principų formavimosi ir jų subjektyvaus įsisąmoninimo. Etikos teorija, laikydama visuomenės praktinius poreikius mokslinio aiškinimo pradiniu tašku, juos pagrindžia ir taip klasiniam vertinimui suteikia visuotinio vertinimo formą. Etikos teorijos praktinis suinteresuotumas kyla iš objektyvių klasinės visuomenės egzistavimo sąlygų ir negali būti panaikintas remiantis klasinės visuomenės praktinėmis prielaidomis
