Translator's introduction to Leibniz's correspondence with Michelangelo Fardella

Adomaitis, Laurynas

Problemos

Lithuanian

ADOMAITIS, Laurynas

Archivio istituzionale della Ricerca - Scuola Normale Superiore

Atidesnis žvilgsnis į Leibnizą

A Closer Look at LeibnizLaurynas Adomaitis
&nbsp

167ISSN 1392-1126.  PROBLEMOS  2014  85 V e r t i m a iATIDESNIS ŽVILGSNIS Į LEIBNIZĄBandant suprasti Leibnizą, dažniausiai prade-dama nuo Monadologijos, Samprotavimo apie metafiziką arba Loginių-metafizinių pradų1. Šie veikalai ir pačiam autoriui turėjo egzoterinę funkciją – Leibnizas jais siekė apibendrinti ir skleisti savo pažiūras. Tačiau didžiausią jo filosofinių raštų dalį sudaro visai kitokie, trumpi, sudėtingi ir įdirbio reikalau-jantys tekstai. Jie, kartu ir milžiniškos apim-ties korespondencija, yra didžiausias Leibnizo tyrinėtojų mūšio laukas.Šiame numeryje pateikiami Apiben-drinimai iš diskusijų su Fardella yra vienas iš įdomiausių tokio pobūdžio rašinių. Į lietuvių kalbą jis išverstas pirmą kartą. Danielis Gar-beris apie jį rašė: „Apsikeitimas nuomonėmis su Fardella yra esminis dokumentas, galintis padėti suprasti ne tik Leibnizo pažiūras apie kūno prigimtį ar ontologiją apskritai, bet ir visos jo idealistinės metafizikos raidą.“2 Šis tekstas svarbus visų pirma tuo, kad jame paliečiamos dvi problemiškiausios Leibnizo filosofijos temos – laisvės, pasaulio tobulumo ir apvaizdos (pirmos dalies du pirmi teiginiai) bei kūninės substancijos (pirmos dalies trečias teiginys, antra ir trečia dalys) problemos. 1  Anksčiau šis tekstas buvo žinomas Pirmųjų tie-sų (Primae veritates) pavadinimu. Jis buvo laikomas pirmuoju brandžiųjų Leibnizo pažiūrų sąvadu, tačiau dabar yra žinoma, kad tai šiek tiek vėlesnis rašinys.2  Garber, D. Leibniz and Fardella: Body, Sub-stance, and Idealism. In: Leibniz and His Correspon-dents. Ed. Paul Lodge. New York: CUP, 2004, p. 123.Be to, šis tekstas yra aiškiai datuojamas 1690 metų kovo mėnesiu. Leibnizo tekstų, skirtingai nei korespondencijos, datas retai pavyksta nustatyti tiksliai, todėl Apibendrini-mai suteikia tvirtą pagrindą įvertinti Leibnizo nuostatų kaitą. Šis tekstas patenka į laikotarpį, vadinamą Leibnizo viduriniaisiais metais (the middle years), trukusį apytikriai nuo 1680 iki 1700 metų. Būtent šis laikotarpis šiuolaikinių komentatorių yra aptarinėjamas intensyviau-siai – vyksta ginčai, ar tuo metu Leibnizas laikėsi realistinių pažiūrų, ar kūnus laikė tik reiškiniais (kaip vėlyvuoju periodu)? Kaip galima suderinti jo tekstus, aiškiai mininčius fizinius kūnus, su idealistinėmis pažiūromis? Ar Leibnizas vėliau pakeitė savo požiūrį?33  Robertas M. Adamsas (Leibniz: Determinist, Theist, Idealist. New York: OUP, 1994, e.g. p. 274–277) ir Danielis Garberis (op. cit, e.g. p. 123–140, taip pat žr. Garber, D. Leibniz: Body, Substance, Monad. New York: OUP, 2009, p. 90–92) nemažai dėmesio skyrė bū-tent Apibendrinimams. Šie įtakingi tyrinėtojai priklauso priešingoms Leibnizo interpretavimo tradicijoms ir ne-sutaria dėl kai kurių Apibendrinimų teiginių. Didžiausia įtampa kyla dėl šio sakinio: „Taip pat siela, tinkamai ir tiksliai kalbant, yra ne substancija, o substancinė forma arba pirminė forma, glūdinti substancijoje, t. y. pirmasis aktas, pirmasis veiklusis gebėjimas.“ Garberio nuomo-ne, šiame kontekste tai rodo, kad kūnai Leibnizui nebu-vo tik reiškiniai – sielos sudaro tik substancijos formą, t. y. tik jos dalį, todėl pačioje substancijoje ne vien ji yra reali. Siela susijungia su tįsiu kūnu, kad sudarytų subs-tanciją. Adamso nuomone, Apibendrinimuose tokios te-zės nėra. Pasak jo, Leibnizas visą brandųjį laikotarpį iki mirties (įtraukiant ir šį tekstą) neigė tįsiojo pasaulio ir kūninės substancijos realumą.168Michelangelo Fardella (1650–1718) gimė Sicilijoje, Trapani mieste. Jis buvo ketveriais metais jaunesnis už Leibnizą. Įgijęs tradicinį scholastinį išsilavinimą, 22-ejų metų tapo kunigu. Netrukus išvyko į Romą ir Pary-žių, ten susipažino su Descartes’o filosofija ir naujausiais mokslo pasiekimais. Nuo 1684 ar 1687 metų jis įsikūrė Venecijoje, kur 1690-aisiais apsilankė ir Leibnizas. Pastarasis 1687 metų rudenį buvo paskirtas Braunschweigo kunigaikštystės istoriografu ir kaip pasiuntinys išvyko į kelionę po Italiją bei Austriją rinkti istorinių dokumentų. Jam tai buvo puiki proga susitikti su žymiais Ita-lijos mokslininkais ir filosofais, kurių vienas, žinoma, buvo Fardella. Tarp abiejų mąsty-tojų užsimezgė susirašinėjimas, trukęs iki 1714 metų. Laiškuose aptariamos metafizinės, religinės temos, Fardella taip pat padėjo Leibnizui skleisti jo matematikos pasiekimus.Leibnizas, būdamas jaunas, taip pat lankėsi Paryžiuje ir susipažino su tais žmonėmis, kuriuos ten pažino Fardella. Juos siejo ben-dras domėjimasis logika ir matematika. Nepaisant to, Fardella buvo kartezininkas ir sekė Malebranche’u, o Leibnizas nesutiko su Descartes’u nei dėl tįsiosios substan-cijos prigimties, nei dėl judėjimo dėsnių. Malebranche’o okazionalizmas Leibnizo ne-įtikino, nes iš jo esą plaukia arba tai, kad visi veiksmai priklauso Dievui, arba tai, kad ne visos substancijos gali veikti, o tai prieštarauja principui actiones sunt suppositorum. Fardel-los ir Leibnizo pažiūros, be abejonės, skyrėsi, tačiau jiems abiem būdingas scholastinės minties ir naujosios filosofijos išmanymas leido gerai vienas kitą suprasti ir prasmingai diskutuoti.Skaitytojas pastebės, kad tekstas yra deta-lus, sudėtingas ir ne visada lengva jį suprasti. Išsamesnei interpretacijai būtina skaityti ir kitus susijusius to paties laikotarpio tekstus, o jie dažnai prieinami tik lotyniškai. Todėl sėkmingam tolesniam Leibnizo tyrinėjimui yra parengta daugiau tekstų vertimų, numatomų skelbti kitame Problemų numeryje. Tikiuo-si, kad jie sukels susidomėjimą ir paskatins atidžiau pažvelgti į Leibnizo filosofiją. Už išsamius ir vertingus komentarus dėkoju Min-daugui Strockiui. Taip pat dėkoju visai Klasi-kinės filologijos katedrai už suteiktas lotynų kalbos žinias ir tuometinei Filosofijos fakulteto administracijai už atvirą požiūrį ir sudarytas sąlygas studijuoti trokštamus dalykus.Laurynas AdomaitisVilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedra 

Atidesnis Žvilgsnis Į Leibnizą

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Archivio istituzionale della Ricerca - Scuola Normale Superiore

Problemos

Crossref

Vilnius University Institutional Repository

Directory of Open Access Journals

PhilPapers