Skurdauskienė, Jolanta

Ščavinskas, Marius

Lithuanian

Klaipeda University Open Journal Systems

15
The Unknown Land of ŽemaiTija: The 13th To The 18th CenTUries 
acta historica Universitatis klaipedensis XXXiX, 2019, 15–21. issn 1392-4095 (Print), issn 2351-6526 (online) 
doi:
ĮVadas
Pirmieji baltų genčių rašytiniai paminėjimai fiksuojami ankstyvaisiais viduramžiais1. 
Tačiau Žemaitijos pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose faktas siejamas su 
žinute Xiii a. pabaiga datuotiname ipatijaus metraštyje: 1219 m. žemaičių kunigaikš-
čiai, drauge su kitais Lietuvos kunigaikščiais, anot metraštininko, „dievui paliepus“, 
sudarė taikos sutartį su Voluinės kunigaikštyste2. Šaltinis išvardija tik kelis žemaičių 
kunigaikščius, bet jie drauge su lietuvių kunigaikščiais siuntė pasiuntinius pas Vo-
luinės didžiąją kunigaikštienę, tuo metu valdžiusią už mažamečius sūnus. Taip pra-
sideda rašytinė Žemaitijos istorija. Į šaltinius ji pateko vėliau nei aplinkinės žemės. 
antai rašytinė Lietuvos istorija pradedama kvedlinburgo analų prie 1009 m. pateikta 
žinute apie Šv. Brunono kverfurtiečio (Bonifacijaus) nužudymą rusios ir Lietuvos pa-
sienyje (lot. in confinio Rusciae et Lituae)3.
kokio santykio būta tarp Žemaitijos ir Lietuvos, kurių pirmuosius paminėjimus skiria 
kelių šimtų metų praraja, yra atskiras ir platus klausimas. Xiii a. Žemaitija pradėjo 
integruotis į Lietuvos didžiąją kunigaikštystę (toliau Ldk), bet išsaugojo savitą kul-
tūrinę ir socialinę sanklodą per XiV–XViii šimtmečius. faktas, kad 1219 m. žemaičiai 
pasiuntinius į Voluinę siuntė drauge su lietuvių kunigaikščiais, rodo, jog žemaičiai 
aktyviai bendradarbiavo su lietuvių kunigaikščiais nuo pat vadinamosios lietuvių 
žemių konfederacijos laikų. Tai liudija ir vėlesni faktai: pirmojo Lietuvos karaliaus 
mindaugo, karūnuoto 1253 m. vasarą, giminėje būta ir žemaičių kunigaikščių. min-
daugas buvo vedęs, be ankstesnių žmonų, mortą, Šiaulių žemės (įtrauktinos į Žemai-
tiją4) kunigaikščio Vismanto našlę. Visa tai rodo, kad žemaičių kunigaikščiai 1219 m. 
sutartyje su Voluine minimi neatsitiktinai. jeigu pirmieji sutartyje išvardyti penki vy-
resnieji lietuvių kunigaikščiai galėjo sudaryti vieną patronimiją (valdančiąją giminę)5, 
tai žemaičių kunigaikščiai giminystės saitais buvo susiję su šia valdančiąja gimine 
(arba dar iki 1219 m., arba netrukus po to).
Galima ginčytis, ar Xiii–XiV a. Žemaitija buvo Ldk dalis, ar tik (ne)išskiriama Lietuvos 
sąjungininkė (ypač prasidėjus karui tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino Prūsijoje)6. kad 
ir kaip būtų, neabejotina, kad istorinė Žemaitija – kraštas tarp Prūsijos, Livonijos ir 
1 Plačiau žr.: iVinskis, Zenonas. Lietuvos istorijos šaltiniai (acta historica Universitatis klaipedensis, t. iii). 
sud. alvydas nikŽenTaiTis, s. C. roweLL, Vladas ŽULkUs. klaipėda, 1994, p. 77–115.
2 Polnoe sobranie russkikh letopisei. T. 2: Ipatievskaia letopis‘. izd. 2-oe. s.-Peterburg, 1908, st. 735; naujesnė 
šaltinio redakcija – Halyt͡s′ko-Volyns′kyĭ litopys. red. mykola koTLi͡ar. kyïv, 2002, s. 84.
3 1009 metai: Šv. Brunono Kverfurtiečio misija (fontes ecclesiastici historiae Lithuaniae, vol. 5). sud. inga 
LeonaViČiŪTĖ. Vilnius, 2006, p. 72–73. 
4 GUdaViČiUs, edvardas. Mindaugas. Vilnius, 1998, p. 171.
5 ibid., p. 122.
6 Plg. saViŠČeVas, eugenijus. Žemaitijos savivalda ir valdžios elitas 1409–1566 metais. Vilnius, 2010, p. 13.


Įvadas

http://journals.ku.lt/index.php/AHUK/article/download/2114/2900

Įvadas

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Klaipeda University Open Journal Systems