Laisvės atėmimo bausmė - tai sunkus išbandymas tiek pačiam nusikalstamą veiką įvykdžiusiam asmeniu, tiek jo socialinei aplinkai. Asmuo, įvykdęs nusikaltimą ir patekęs į įkalinimo įstaigą, netenka visko – darbo, būsto, artimųjų, šeimos. Apribojus žmogaus laisvę, smarkiai sutrinka jo socialiniai ryšiai, nes bendravimo galimybės ženkliai sumažėja. Pasimatymų skaičių bei trukmę reglamentuoja įstatymai, kurie dažnai neatsižvelgia į įkalinto asmens laisves bei teises. Pasibaigus laisvės atėmimo laikotarpiui, nuteistasis, išėjęs į laisvę, turi resocializuotis visuomenėje, o tai reiškia, kad, asmeniui grįžus iš įkalinimo vietos, gali tekti išmokti naujų socialinių vaidmenų bei įvairių socialiai priimtinų įgūdžių. Siekiant nuteistojo reintegracijos į visuomenę, reiktų suteikti nuteistajam įgūdžių bei galimybių užmegzti socialinius ryšius su normų besilaikančiais bendruomenės nariais, kurie padėtų reintegruotis į visuomenę ir gyventi visavertį gyvenimą.
Tyrimo objektas - nuteistųjų socialinių ryšių palaikymo svarba resocializacijos procesui.
Tyrimo tikslas - atskleisti nuteistųjų socialinių ryšių su išplėstine šeima svarbą resocializacijos procesui.
Laisvės atėmimo bausmė – vienas sunkiausių ryšiams su šeimos nariais išbandymų. Atliekant tyrimą atskleista, kad dauguma informantų socialinius ryšius palaiko. Bendraujama su tėvais, sutuoktine, partnere ir kitais artimaisiais. Santykiai palaikomi per ilgalaikius arba trumpalaikius pasimatymus, rašomi laiškai, bendraujama telefonu. Nuteistojo ryšį su išoriniu pasauliu griežtai riboja įvairūs įstatymai bei teisės aktai, tačiau pastebima tendencija, kad, vis labiau įsigalint naujoms humanizavimo kryptims Lietuvos teisės sistemoje, teisės aktuose pabrėžiamas kalinio ir jo šeimos bei visos aplinkos ryšių išlaikymas kaip viena iš sėkmingos resocializacijos prielaidų. Tyrimo metu nustatyta, kad tų nuteistųjų, kurie turėjo skurdžią vaikystę bei gyveno asocialiomis sąlygomis, socialiniai ryšiai, patekus į įkalinimo įstaigą, susilpnėjo arba visai nutrūko. Nuteistųjų, gyvenusių pilnose šeimose, turėjusiose pakankamus socialinius įgūdžius, socialiniai ryšiai gana stiprūs, bendraujama šiltai, tikimasi paramos, supratimo, išėjus į laisvę. Didžiausią norą keistis nuteistiesiems lemia įsipareigojimai sutuoktinei arba partnerei bei vaikams.
Tyrimo metu atskleista, kad socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais nuteistuosius motyvuoja keisti gyvenimo būdą ir sėkmingai pritapti visuomenėje.Imprisonment is a difficult test for the perpetrator himself and for his social environment. After committing a crime and entering a prison, a person loses everything - work, housing, relatives, family. Restrictions on a person's freedom severely disrupt his or her social ties, as opportunities for communication are significantly reduced. The number and duration of visits are regulated by law, which often does not take into account the freedoms and rights of the imprisoned person. At the end of the custodial period, the convicted person must be re-socialized in society, which means that when the person returns from the place of imprisonment, he or she may have to learn new social roles and various socially acceptable skills. In order to reintegrate the convict into society, the convict should be provided with skills and opportunities to establish social relations with law-abiding members of the community, which would help to reintegrate into society and live a full life.
Research object: importance of convicts' social relations with their extended family on the resocialization process.
The aim: to reveal the importance of convicts' social relations on their resocialization process.
The study found that most informants maintain social connections. Communicates with parents, spouse, partner and other relatives. Relationships are maintained through long-term or short-term dates, letters are written, and telephone conversations are communicated. The convict's relationship with the outside world is severely limited by various laws and regulations, but there is a tendency that with the new legalization of the Lithuanian legal system, the legislation emphasizes maintaining the relationship between the prisoner and his family and the environment as one of the preconditions for successful resocialization. The study found that the social ties of those convicts who had a poor childhood and lived in antisocial conditions weakened or ceased altogether upon entering the prison. Convicts, living in full families with sufficient social skills, social ties are quite strong, communication is warm, support, understanding is expected upon release. The greatest desire to change their lives, convicts is determined by obligations to the spouse or partner, as well as children.
The research revealed that maintaining social contacts with relatives for convicts motivates them to change their lifestyle and successfully adapt to society.Socialinio darbo katedraSocialinių mokslų fakulteta
