Miliūnaitė, Miglė

Lithuanian

Vytautas Magnus University e-Journals

76 Istorija. 2019, t. 114, Nr. 2
Kronika
Konferencijos „Antikos ir viduramžių 
tyrimai 2019“ apžvalga
Miglė Miliūnaitė
El. p. miliunaite.migle@gmail.com
„Dažnai pamirštamas vienas svarbiausių elementų – iš kur yra žmogus? Iš kur jis atėjo, 
kokioje erdvėje gyveno, ką jis sukūrė, kokį palikimą paliko?“ Šiuos LR Seimo Švietimo 
ir mokslo komiteto pirmininko akad. Eugenijaus Jovaišos klausimus, iškeltus sveikini-
mo kalboje, ir daugybę kitų temų ėmėsi svarstyti nacionalinės konferencijos „Antikos 
ir viduramžių tyrimai 2019“ dalyviai, susirinkę Vilniuje 2019 m. spalio 11–12 d. Mintis 
pirmą kartą suburti antikos ir viduramžių istorijos, filosofijos, teologijos ir meno srityse 
besidarbuojančius Lietuvos tyrėjus ir doktorantus kilo Vytauto Didžiojo universiteto 
Švietimo akademijos mokslo klasterio „Antikos ir viduramžių tyrimai“ nariams, o prie 
idėjos įgyvendinimo prisidėjo Mykolo Romerio universiteto ir Lietuvos kultūros tyrimų 
instituto tyrėjai.
Konferencijoje dalyvavo 24 pranešėjai, jų temų diapazonas – nuo buities iki metafizi-
kos, o chronologinės aptariamų įvykių ir idėjų ribos – maždaug 3 tūkstančiai metų. Klau-
sytojams teko greitai reaguoti tiek į kiekvieno pranešėjo siūlomą prieigą, tiek į pranešimo 
turinį. Nepaisant šios, rodos, į dvi dienas netelpančios akiračių įvairovės, Nieko bendra 
neturinčiųjų bendrijos nariai vieni kitus praturtino pastabomis, patarimais, vaisingomis 
diskusijomis. Išklausymas, atliepas, pastanga kurti bendruomeniškumą tikriausiai ir buvo 
žaviausias renginio aspektas. Džiugu, kad į kvietimą pristatyti savo tyrimų rezultatus 
atsiliepė tyrinėtojai ir doktorantai iš dešimties Lietuvos mokslo institucijų.
Organizatoriai pasiūlytus pranešimus suskirstė į aštuonias sesijas. Iš jų po dvi buvo 
skirtos antikinės Graikijos filosofijai ir kultūrai, patristikai ir Lietuvos viduramžių isto-
rijai, po vieną – viduramžių filosofijai ir įvairiems menams.
ISSN 1392-0456 (Print)
ISSN 2029-7181 (Online)
https://doi.org/10.15823/istorija.2019.114
Istorija / History
2019, t. 114, Nr. 2, p. 76–81 / Vol. 114, No. 2, pp. 76–81, 2019
77Istorija. 2019, t. 114, Nr. 2
Chronicle
Antika
Kone daugiausiai klausytojų susirinko į pirmąją sesiją, skirtą Platonui, Hipokratui ir 
Aristoteliui (moderatorė – Tatjana Aleknienė). Pirmąjį pranešimą „Platonas ir Hipokratas, 
arba kas bendra tarp filosofijos ir medicinos“ skaitė Jonas Čiurlionis (VU). Pranešimo 
autorius pastebėjo šių dviejų koncepcijų sąsajas trijose plotmėse: psichologinėje, etinėje 
ir religinėje-mitologinėje. Remiantis konkrečių ištraukų analize buvo parodyta, kaip 
Hipokrato mokymas, tiksliau – jo žmogaus prigimties nagrinėjimas, gali papildyti ir 
paaiškinti Platono filosofiją. Antrojo pranešimo „Aristotelio prigimtinių vergų samprata 
ir jos kritika“ autorius Andrius Bielskis (MRU) svarstė, kaip toks protingas žmogus kaip 
Aristotelis galėjo pritarti minčiai, kad egzistuoja vergai iš prigimties (vergiškumas iš 
prigimties). Pranešėjas teigė nesutinkantis su vyraujančia tyrinėtojų interpretacija, kuria 
vadovaujantis linkstama atmesti pirmojoje „Politikos“ knygoje pateiktus argumentus už 
vergiją kaip to meto ideologiją, ir parodė tokios interpretacijos trūkumus. Vėliau A. Biels-
kis tvirtino, kad „vergo iš prigimties“ koncepciją reikia suprasti diskusijos su Platonu ir 
sofistais kontekste, be to, svarstant neatmesti ir paties Aristotelio teleologijos sampratos. 
Galiausiai, rekonstravęs filosofo argumentus, pranešėjas įtaigiai parodė jų nenuoseklumą. 
Trečiajame sesijos pranešime „Klasinės skirtys Aristotelio politinėje teorijoje“ Egidijus 
Mardosas (MRU) nagrinėjo klasės sampratą Aristotelio „Politikoje“. Anot pranešėjo, 
piliečių skirstymo į klases pagrindas Aristotelio filosofijoje nėra pastovus: viena vertus, 
jis priklauso nuo to, kiek pilietis turėjo turto, antra vertus, pirmiau atsižvelgiama į tai, 
kokia buvo jo padėtis gamybos ryšių srityje.
Antikos filosofijos tematika konferencijoje buvo plėtojama ir penktosios sesijos metu 
(moderatorius  – D.  Alekna). Raimundas Kazlauskas (KU) savo pranešime  „Politinė 
revoliucija tamsiųjų amžių Graikijoje“,  pabrėždamas politinių ir religinių veiksnių 
sąveiką, siekė atskleisti politiškumo formavimosi prielaidas ir istorines aplinkybes. 
Rengiant pranešimą buvo remiamasi prielaida, kad sekuliarizacija ir depolitizacija yra 
mėginimas kvestionuoti nuostatas, susiformavusias XII–VII a. pr. Kr. Pagrindinė sąlyga 
politiškumui formuotis, anot pranešėjo, – hierarchinės tvarkos krizė, kilusi dėl geležies 
amžiuje pakitusių gyvenimo sąlygų (mat iki tol ne visiems pasiekiami įrankiai ir ginklai 
tapo įperkami kiekvienam vyrui), tad, žlugus hierarchinei visuomenės struktūrai, pri-
reikė naujos socialinės paradigmos. Nida Vasiliauskaitė (VGTU) pranešime „(Ne)tikras 
(ne)sapnas, arba dievai apgavikai „Iliadoje“ aptarė graikų dievų taikomus klaidinimo 
metodus, tokio klaidinimo sukeltus žmonių veiksmus ir siekė nuskaidrinti painiąją iliu-
zijos „teoriją“. Tatjana Aleknienė (VDU ŠA) pranešime „Teaiteto“ digresija ir „Gorgijo“ 
Sokratas: apologinis „supanašėjimo su dievu“ idealo motyvas“ pristatė iki šiol Platono 
tyrėjų nepastebėtą apolog(et)inę žymiojo supanašėjimo su dievu idealo intenciją. Prane-
šime buvo gretinami du Platono dialogų fragmentai – „Teaiteto“ 172 d–177 b ir „Gorgi-
jo“ 581 b–527 e. Pranešėjos teigimu, polių retorių ir filosofo Sokrato gyvenimo priešprieša 
ryški tik šiuose dialoguose: „Gorgijo“ Sokrato įtaigus įrodinėjimas, kad jo gyvenimo 
78 Istorija. 2019, t. 114, Nr. 2
Kronika
pabaigos nereikia laikyti nesėkme, pratęsiamas „Teaitete“ plėtojamu kontrastu tarp 
gražios ir teisingos filosofo sielos, panašėjančios į dievą, ir kreivasielio politiko ateities.
Patristika
Antroji sesija (moderatorius  – D. Alekna) buvo skirta graikų Bažnyčios Tėvams. 
Gintaras Sungaila (VDU) pranešime „Liturgija kaip filosofinės refleksijos objektas grai-
kiškų Bažnyčios Tėvų raštuose“ atskleidė, kokia prasme galima kalbėti apie liturgijos 
filosofiškumą. Pateikdamas pavyzdžių iš Bažnyčios Tėvų tekstų, pranešėjas šią proble-
mą aiškino aptardamas dvi aplinkybes: pirma, asmenys, dirbę su liturginiais tekstais, 
gyveno kaip filosofai; antra, alegoriškai interpretuodami tekstus, egzegetai ėmė naudoti 
filosofinį aiškinimą. Saulius Rumšas OP (Vilniaus kunigų seminarija) pranešime „Žmo-
gus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir/ar panašumą? Bazilijaus Cezariečio Pr 1, 26–27 
komentaro originalumo teologiniai iššūkiai“ svarstė klausimą, neprarandantį aktualumo 
ir šiais laikais. Pranešėjas išryškino Bazilijaus Cezariečio (330–379 m.) rūpestį dėl to, 
kur dingo planuojant žmogaus sukūrimą Dievo pažadėtas mūsų panašumas į Dievą? 
Pranešimo kontekste Bazilijaus Cezariečio poziciją būtų galima redukuoti į teiginį, kad 
pagal paveikslą žmogus sukuriamas, o panašumo į Dievą įgyja veikdamas. Teologinę 
problematiką tęsė Lina Šulcienė (VDU) pranešimu „Krikščioniškos iniciacijos disciplina 
IV a. Jeruzalėje kaip ontologinės asmens transformacijos prielaida pagal Kirilo Jeruzalie-
čio katechezes“. Intriguojantis klausimas, kokios yra krikščioniškosios tiesos pažinimo 
sąlygos, buvo nagrinėjamas remiantis Kirilo Jaruzaliečio (315–386 m.) katechezėmis, 
apžvelgiant Jeruzalės katechumenato programos istorinį kontekstą. Beje, daryta prielaida, 
kad ontologinė asmens transformacija vyksta dar jam rengiantis krikštui, bet diskusijos 
metu atsiskleidė tokios prielaidos problemiškumas.
Šeštąją sesiją pradėjo jos moderatorius Rasius Makselis (LKTI): jis perskaitė pra-
nešimą  „Porfyrijas apie sielos įsikūnijimą“. Bandyta įvardyti 234–305  m. gyvenusio 
neoplatonizmo filosofijos atstovo poziciją sielos įsikūnijimo klausimu, taip pat atskleisti 
jo raštuose nuolat iškylančios sielos ir kūno santykio problemos svarbą bei sudėtingu-
mą vėlyvosios antikos filosofiniame ir kultūriniame kontekste. Remdamasis Porfyrijo 
traktatais „Apie nimfų olą“, „Laiškas Gaurui“, „Į mąstomybes pakylėjančios tezės“ ir 
temos nuorodomis rekonstruojamame Porfyrijo traktate „Prieš krikščionis“, pranešėjas 
vaizdžiai parodė, kaip Porfyrijus jam itin rūpėjusią sielos įsikūnijimo problemą gvildeno 
nagrinėdamas pačius įvairiausius platonizmo filosofijos klausimus. Rūta Zukienė (VDU) 
pranešime „Anima triplicis naturae“ interpretacijos Eriugenos traktate „Periphyseon“ ir 
Boetijaus „O qui perpetua“ vertime į senąją anglų kalbą“ pristatė subtilią, tačiau reikš-
mingą įžvalgą apie Jono Škoto Eriugenos (815–877 m.) galimą įtaką Boetijaus vertimui 
į senąją anglų kalbą. Sumanymo pagrindą pranešėjai suteikė senajame anglų Boetijaus 
vertime aptikta trijų sielos judesių, nukreiptų į Dievą, save ir jutiminį pasaulį, samprata, 
79Istorija. 2019, t. 114, Nr. 2
Chronicle
kuri (tik daug labiau išplėtota) pasirodė ir Eriugenos veikalo „Apie gamtos skirstymą“ 
II ir IV knygose. Miglė Miliūnaitė pranešime „Šventosios ir pasaulietinės muzikos per-
skyra Bažnyčios Tėvų tekstuose“ nurodė, kad tyrinėtojų darbuose dažnai aptinkama 
interpretacija, esą vokalinė muzika atitinka šventosios, o instrumentinė – pasaulietinės 
muzikos sferą, nėra tiksli. Analizuodama XII a. vizualųjį ir tekstinius šv. Augustino ir 
šv. Jono Auksaburnio šaltinius, pranešėja mėgino atskleisti, kad šventosios ir pasaulietinės 
muzikos perskyra buvo grindžiama ne konkrečiais muzikos elementais, o racionaliojo 
ir kūninio prado svarba.
Viduramžiai 
Trečioji sesija (moderatorius – Povilas Aleksandravičius) buvo skirta filosofinei pro-
blematikai viduramžių kontekste. Albinas Plėšnys (VU) pranešime „Tomo Akviniečio 
kalbos filosofija“ pirmiausia apžvelgė tomistinę vardų teoriją ir atskleidė šios teorijos 
pranašumą, palyginti su išpopuliarėjusiu šiuolaikiniu jos variantu, pateiktu J. S. Millio 
veikale „Logikos sistema“ (1843 m.). Kitoje pranešimo dalyje buvo aptariamas vienapras-
mis, daugiaprasmis ir analoginis sąvokų vartojimas bei sinonimai. Galiausiai pranešėjas 
parodė, kad tomistinė kalbos filosofijos samprata, palyginti su miliškąja jos interpreta-
cija, yra gilesnė ir labiau atitinka kalbos vartoseną. Julita Slipkauskaitė (VU) pranešime 
„Parsimonijos principo reikšmė matematinio pasaulio vaizdinio formavimuisi“ teigė, 
kad vėlyvųjų viduramžių gamtos filosofijos idėjos turėjo lemiamą reikšmę Naujųjų laikų 
gamtotyros idėjai, ir kartu parodė, kad turint antimetafizinę nuostatą (būdingą pozity-
vizmui) neįmanoma apibrėžti to meto idėjų reikšmės modernaus mokslo formavimuisi. 
Šią mintį autorė pagrindė pateikdama racionalios ir nuoseklios gamtos filosofijos idėjų 
raidos rekonstrukcijos fragmentą – aptardama parsimonijos principo reikšmę matema-
tinio vaizdinio formavimuisi XIV a. Oksfordo ir Paryžiaus universitetuose. Informatyvų 
ir įdomų pranešimą „Atsitiktinių teiginių apie ateitį problema Viljamo Okamo „Traktate 
apie lemtį“ perskaitė Živilė Pabijutaitė (VU). Buvo iškeltas klausimas, ar galima priskirti 
tradicines klaidingumo ir teisingumo reikšmes būsimojo laiko teiginiams ir, jei taip, tai 
kokiu būdu. Pranešėja pristatė keturis skirtingus požiūrius į Dievo visažinystės ir atvi-
ros ateities intuicijos santykį. Nusakius ketvirtąjį „Traktate apie lemtį“ (1322–1324 m.) 
pateiktą sprendimą, buvo aptariami iššūkiai, su kuriais susiduria jo šalininkai, o iššūkių 
sąrašą papildė ir diskusijos dalyviai.
Menai 
Kontekstų įvairove pasižymėjo ketvirtoji sesija (moderatorius – P. Aleksandravičius), 
kurioje buvo svarstomi menų (plačiąja prasme) ypatumai. Giedriaus Saulyčio (Lietuvos 
80 Istorija. 2019, t. 114, Nr. 2
Kronika
Biblijos draugija) pranešime „Martyno Liuterio požiūris į Šventojo Rašto vertimą“ buvo 
atskleistas teologo metodikos naujumas to meto kontekste, reikšmė ir įtaka Šventojo 
Rašto vertimo raidai. Tyrinėtojas, remdamasis M. Liuterio „Atviru laišku apie vertimą“ 
(1530 m.) ir „Psalmių įvadais ir vertimo priežastimis“ (1531–1533 m.), aptarė filologinį, 
teologinį, homiletinį, etinį ir kolegialų vertėjo darbo aspektus. Temą kita kryptimi pa-
suko Sigitas Lūžys (VDU) pranešimu „Romėnų triumfas K. Semenavičiaus „Didžiajame 
artilerijos mene“. Šis 1650 m. išleistas veikalas, anot tyrinėtojo (kuris ir išvertė jį į lietuvių 
kalbą), yra ne tik įdomus karybos istorikams ir profesionalams, bet ir išsamus šaltinis 
antikos tyrinėtojams bei filologams, mat jame išsamiausiai Lietuvos raštijoje pavaizduo-
tos senovės Romos pergalių iškilmės. Netikėtą konferencijos temos rakursą pasirinko 
Helmutas Šabasevičius (LKTI). Pranešime „Liudo Truikio „Mirusios akys“: antikos ir 
krikščioniškojo pasaulio vaizdiniai“ buvo pristatytos subtilios įžvalgos apie menininko 
L. Truikio (1904–1987 m.) sukurtą scenografiją ir kostiumus Eugene’o d’Albert’o operai, 
jų vaizdinių pavidalų formaliosios savybės, sąsajos su vaizduojamu laikotarpiu, ryšys su 
muzika, kultūriniu kontekstu.
Lietuvos viduramžių istorija
Svarbi konferencijos dalis buvo istorinių tyrimų rezultatų pristatymas. Šiai problema-
tikai buvo skirtos dvi paskutinės renginio sesijos. Pirmąją iš jų (moderatorius – Tomas 
Baranauskas) pradėjo D. Alekna (VDU ŠA) pranešimu „Vysla I–II a. istorijos šaltiniuose“. 
Pristatytas tyrimas reikšmingas tuo, kad jo autorius pasirinko naują būdą gauti žinių apie 
pietrytinį Baltijos jūros krantą. Mat dažniausiai istorikai renka duomenis pagal to krašto 
prekę – gintarą, o D. Alekna susitelkė į Vyslos upės paminėjimus antikos šaltiniuose. 
Tokia prieiga leidžia rekonstruoti iki tol tyrimuose nepastebėtas geografines ir istorines 
aplinkybes. Naujumu bei originalumu pasižymėjo ir Arturo Mickevičiaus (VDU ŠA) pra-
nešimas „Ar homines humanissimi buvo sembai? Skaitant Adomą Bremenietį“. Pranešėjas 
iškėlė klausimą, ar lietuviškojoje istoriografijoje įsitvirtinęs naratyvas apie kilniuosius 
homines humanissimi sembus ir jų priešingybę – gens crudelissima kuršius nėra klaidin-
gas. Dvejonės pagrindas – Adomo Brėmeniečio kronikoje (tarp 1075 ir 1080 m.) aptiktas 
„tikėjimo nepažįstančių pavojingų barbarų“ apibūdinimas, taikytas apskritai vakarų 
baltų gentims. Tyrinėtojas siūlė situaciją aiškinti tuo, kad homines humanissimi galėjo 
būti Semboje įsikūrę „civilizuoti krikščionys“ – danai, ir šią idėją svariai argumentavo. 
Ne taip lengva apibendrinti Rūtos Čapaitės (LII) skaitytą pranešimą „Onos Vytautienės 
vizitas Vokiečių Ordine (keli buities momentai)“. Jame buvo aptariamos etiketo detalės, 
Vytauto sutuoktinei tiektos vaišės, dovanotos dovanos ir jų kainos. Pranešėjos vertinimu, 
viešnios sutikimas atitiko aukštus to meto standartus.
Paskutinę sesiją (moderatorius – A. Mickevičius) pradėjo Inga Baranauskienė pra-
nešimu „Traidenio atėjimo į valdžią aplinkybės“. Pranešėja pateikė su šiuo „paslaptimi 
81Istorija. 2019, t. 114, Nr. 2
Chronicle
apgaubtu“ 1268-ųjų įvykiu susijusių klausimų: kokia buvo pirminė Traidenio padėtis, 
kokios jėgos jį iškėlė, kokie veiksniai išprovokavo perversmą. Buvo pasiūlyta prielaida, 
kad politines slinktis galėjo išprovokuoti Čekijos karaliaus Pšėmyslo Otokaro II atvy-
kimas į Prūsiją ir planai užkariauti Lietuvą. Taip pat buvo nagrinėjamas Šiaurės Rusios 
kunigaikščių karas su Livonija ir galima Traidenio sąjunga su Rusios kunigaikščiais. 
Robertas Jurgaitis (VDU ŠA) pranešime „Nauji duomenys apie XIII a. lietuvių kuni-
gaikščio Tučiaus (Dučiaus) valdų lokalizavimą“, atsižvelgdamas į XIII a. vidurio įvykių 
Lietuvoje ir kaimyninėje Livonijoje kontekstą, išryškino galimus lietuvių kunigaikščio 
Tučiaus (Dučiaus) valdų lokalizacijos variantus ir atskleidė įtikinamiausias vardo rekons-
truotas formas. Konferenciją užbaigė Tomas Baranauskas (VDU ŠA) pranešimu „Mūšiai 
viduramžių Lietuvos istorijoje“. Pranešėjas iškėlė klausimą apie mūšių istorinę atmintį. 
Anot jo, koreliacija tarp realios mūšio reikšmės ir jo vietos mūsų istorinėje atmintyje 
nėra labai adekvati. Buvo nagrinėjami Garuozos ir Pabaisko mūšių atvejai, kurie, nors 
ir neabejotinai reikšmingi, net lemtingi valstybės istorijai, taip ir nerado vietos istorinėje 
atmintyje. Aptaręs tokios situacijos priežastis, tyrinėtojas pasiūlė sistemingai peržiūrėti 
svarbiųjų viduramžių Lietuvos mūšių katalogą.
Telieka padėkoti tyrėjams, pasidalijusiems savo darbo vaisiais, moderatoriams ir klau-
sytojams už įdomią, turiningą, kokybišką dviejų dienų konferenciją. Išskirtinės padėkos 
nusipelno renginio šeimininkai iš Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos – 
T. Aleknienė, D. Alekna, A. Mickevičius, T. Baranauskas ir prie konferencijos rengimo 
prisidėję kolegos R. Makselis (LKTI) bei P. Aleksandravičius (MRU).
Konferencijos dalyviai ir pranešėjai. Konferencijos rengėjų nuotrauka


Konferencijos „Antikos ir viduramžių tyrimai 2019“ apžvalga

https://ejournals.vdu.lt/index.php/istorijoszurnalas/article/download/1144/763

Konferencijos „Antikos ir viduramžių tyrimai 2019“ apžvalga

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vytautas Magnus University e-Journals