Vilnius : Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija
Abstract
Straipsnyje autorės apžvelgia tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo problemą ir iššûkius, su kuriais susiduria Baltijos šalys įgyvendindamos TUI politiką. Visos trys – Estija, Latvija ir Lietuva – tarpusavyje aršiai konkuruoja dėl TUI. Ypač aukštųjų technologijų sektoriuose. Be to, nors užsienio kapitalo įplaukos turi didelę reikšmę šių šalių ekonomikos plėtrai, tačiau TUI duoda vėluojantį teigiamą efektą jų ūkio augimui. Nors Estija TUI pritraukia daugiausiai, tačiau atlikta analizė įrodo, kad labiausiai priklausoma nuo užsienio kapitalo yra Latvija. Iš visų trijų Baltijos valstybių mažiausiai TUI pritraukia Lietuva. Lietuvos verslo klimatą blogina korupcija, sudėtingas darbo santykių ir mokesčių reglamentavimas. Palyginti su Estija, kitos dvi valstybės beveik tris kartus mažiau lėšų skiria moksliniams tyrimams bei eksperimentinei veiklai plėtoti, nors visų trijų valstybių aukštųjų technologijų ir žinioms imlūs sektoriai – prioritetiniai. Lietuva susiduria ir su nemažomis TUI reglamentavimo problemomis. Ryškūs prieštaravimai XV ir XVI vyriausybių programose. Dabartinės vyriausybės programoje numatoma suformuoti naują TUI strategiją, kuri būtų grįsta ekonominiais prioritetais. XVI, kaip XV, Vyriausybės pagrindinis prioritetas – užimtumo didinimas ir nuoseklus požiūris į darbo vietų kūrimą. Tačiau, pasirenkant tikslinius verslo sektorius, susidaro konfrontacija su prieš tai vykdyta politika. Todėl investuotojams gali kilti abejonių dėl Lietuvos siekio kryptingai plėtoti verslą. Lietuvoje ir Latvijoje investuotojams, pretenduojantiems į valstybės paramą, keliama nemažai reikalavimų. Ypač investicijų apimčiai. Taip valstybė pralaimi kovą pritraukdama mažesnės vertės projektus. [...
