Disertacijoje nagrinėjama įvairiakryptės poliarizacijos pjezoelektrinių keitiklių virpesių trajektrorijų formavimo problema. Tyrimų objektas yra strypo formos pjezoelektrinių keitiklių su įvairiakrypčiais poliarizavimo vektoriais daugiakomponentės virpesių trajektorijos ir keitiklių elektrodų žadinimo schemos.
Darbe sprendžiami tokie uždaviniai: dvikryptės ir radialinės poliarizacijos pjezoelektrinių keitiklių geometrinių matmenų nustatymas ir minėtų keitiklių elektrodų konfigūracijos, leidžiančios sužadinti daugelio laisvės laipsnių virpesius, radimas.
Disertaciją sudaro disertacijos tekstas: įvadas, trys skyriai, rezultatų apibendrinimas, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai, disertacijos santrauka ir du priedai.
Įvadiniame skyriuje aptariama tiriamoji problema, darbo aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas darbo tikslas bei uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, darbo rezultatų praktinė reikšmė, pateikiami ginamieji teiginiai.
Pirmame skyriuje pateikiama pjezoelektrinių keitiklių ir jų taikymo apžvalga. Taip pat nagrinėjami pjezoelektrinių keitiklių, kontaktinio taško judesio trajektorijos formavimo būdai, apžvelgiamos jau sukurtos ir naudojamos pjezoelektrinių keitiklių konstrukcijos. Skyriaus pabaigoje formuluojamos išvados ir tikslinami disertacijos uždaviniai.
Antrajame skyriuje pasiūlomos dvi pjezokeitiklių su nevienakrypčiais poliarizacijos vektoriais konstrukcijos, pateikiamas šių keitiklių konstrukcijų veikimo principas ir keitiklių elektrodų žadinimo būdai. Sudaromi dvikryptės ir radialinės poliarizacijos keitiklių skaitiniai modeliai ir atliekamas jų tyrimas. Pasiūlytas algoritmas pjezokeitiklių elektrodų topologijai, leidžiančiai sužadinti daugiakomponenčius kontaktinio taško virpesius, apskaičiuoti.
Trečiajame skyriuje pristatomas siūlomų pjezoelektrinių keitiklių eksperimentinis tyrimas. Nagrinėjamos tariamosios varžos priklausomybės nuo keitiklio elektrodų žadinimo dažnio bei keitiklių kontaktinio taško virpesių trajektorijos, naudojant įvairias žadinimo schemas. Paskutiniame darbo skyriuje apibendrinami tyrimų rezultatai ir padaromos bendrosios darbo išvados.
Disertacijos tema paskelbti 7 straipsniai: keturi – recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose, įtrauktuose į Thomson ISI (Web of Science) sąrašą, du – recenzuojamose tarptautinių konferencijų medžiagose, referuojamose Thomson ISI (ISI proceedings) duomenų bazėje, vienas – kitame recenzuojamame moksliniame žurnale. Disertacijos tema perskaityti 3 pranešimai Lietuvos bei kitų šalių konferencijose
