Tarpkultūrinės kompetencijos matavimo ir vertinimo patirtis edukologijoje

Abstract

Pirmajame straipsnio skyriuje "Tarpkultūrinės kompetencijos modelis ir struktūra" pagrindžiamas tarpkultūrinės kompetencijos modelis, struktūra ir raida ugdymo bei mokymosi procese. Straipsnio autorės analizuoja kompetencijos ir tarpkultūrinės kompetencijos sampratas, struktūras, modelius bei siūlo papildyti tradiciškai pristatomą trinarę kompetencijos struktūrą (žinios, gebėjimai/įgūdžiai, nuostatos) Byram (1997), pasiūlyta tarpkultūrinės kompetencijos 4 dimensijų samprata ir Sercu (2004), Birenbaum (1996), išskiriamais metakognityviniais gebėjimais. Straipsnyje sudaromas apibendrintas tarpkultūrinės kompetencijos modelis, apimantis 5 elementus: (1) žinios, (2) nuostatos, (3) įgūdžiai interpretuoti ir susieti, įgūdžiai atrasti ir sąveikauti (4) kutūrinis sąmoningumas ir (5) metakognityviniai gebėjimai.[...]. Straipsnio išvadose pabrėžiama būtinybė ugdant ir vertinant tarpkultūrinę kompetenciją orientuotis į straipsnyje išskirtą tarpkultūrinės kompetencijos modelį, struktūrą ir dinamiką. Siūloma vertinime sukonstruoti kuo daugiau realių arba imituotų (dirbtinai sukonstruotų) tarpkultūrinių sąveikų ir susidūrimų, kad galėtų išryškėti ir būti įvertinta nuostatų ir asmenybės savybės raiška, refleksyvumo ir kultūrinio sąmoningumo lygiai, gebėjimai būtų taikymi realiose situacijose. Siekiant atlikti holistinį, visus kompetencijos komponentus aprėpiantį vertinimą pabrėžiamas tarpkultūrinės kompetencijos vertinimo metodų ir technikų derinimo ir trianguliacijos poreikis, kad būtų galima aprėpti kelis, o kartais ir daugumą tarpkultūrinės kompetencijos komponentų (pavyzdžiui, patirtinio mokymosi užsienyje derinimas su refleksyviais metodais – aplanku, refleksyviais dienoraščiais ir su inventarijais). [...]In the article the possibilities of measuring and assessment of intercultural competence, competence assessment strategies, techniques and educational tools are discussed. The importance of intercultural competence in an organizational and educational context is emphasized. The structure of intercultural competence, the expression means and the development models are discussed. Assessment strategies and methods of intercultural competence are analyzed (questionnaires, competence files (portfolio), inventories, reflective journals, interview, scenarios, analysis of critical incidents, simulation games etc.) that are orientated to developing students' communication professional skills and creativity at the same timeŠiaulių universiteta

    Similar works