Ixodes ricinus erkių genetinė įvairovė, paremta mikrosatelitų žymenimis

Abstract

Ixodes genties erkės priklauso Ixodes ricinus kompleksui, kurį sudaro 14 rūšių, paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Europoje. I. ricinus erkės parazituoja įvairių rūšių stuburinius gyvūnus ir yra įvairių infekcinių ligų sukėlėjai. Kadangi patogenų paplitimas erkėse ir šeimininkų specifiškumas priklauso nuo erkių genetinės struktūros, svarbu ištirti iksodinių erkių genetinę įvairovę. Šio tyrimo tikslas – įvertinti I. ricinus erkių genetinę įvairovę ir populiacijų genetinę struktūrą Baltijos šalyse panaudojant mikrosatelitų žymenis. Iš viso buvo ištirta 180 erkių (170 I. ricinus ir 10 I. persulcatus), kurios buvo surinktos 18-oje skirtingų Lietuvos, Latvijos ir Estijos vietovių. Šešios populiacijos, po dvi iš kiekvienos šalies, buvo naudotos genetinės įvairovės tyrimams. Atlikus mikrosatelitinių lokusų analizę buvo nustatyta, kad alelių skaičius tirtuose lokusuose svyravo nuo 5 iki 11. Tikėtinas heterozigotiškumas I. ricinus populiacijose svyravo nuo 0,621 iki 0,8, o stebimas heterozigotiškumas svyravo nuo 0,304 iki 0,634, ir tai rodo didelį nuokrypį nuo Hardy-Weinberg pusiausvyros. Didžiausias heterozigotiškumo lygis buvo pajūrio vietovėse, kur didelę įtaką erkių genetinei įvairovei daro migruojantys paukščiaiIxodes ricinus belongs to Ixodes ricinus complex composed of 14 species of ticks distributed worldwide and the most widely spread tick species in Europe I. ricinus is a major ixodid tick, involved in the transmission of a number of diseases to animals and humans in Eurasia. Genetic diversity of these tick populations may have implications on disease transmission. In order to investigate genetic diversity and to characterize the genetic structure of I. ricinus populations in the Baltic countries microsatellite markers described in literature were used. A total of 180 ticks (170 I. ricinus and 10 I. persulcatus) collected from 18 locations in Lithuania, Latvia and Estonia were examined based on four polymorphic microsatellite loci. Genetic diversity of six I. ricinus populations from Lithuania (n = 60), Latvia (n = 60), and Estonia (n = 60) were compared. The number of observed alleles between loci ranged from 5 to 11. Observed heterozygosities were lower than expected at most loci. Mean estimates of expected heterozigosities (He) over loci and populations varied from 0.621 to 0.800, and observed heterozygosity (Ho) from 0.304 to 0.634. F statistics were calculated to analyze the differences between observed and expected heterozygosities, and to obtain genetic distances between populations. Two loci deviated significantly from Hardy–Weinberg equilibrium. However, the highest observed heterozygosity (Ho) was found in coastal locations and lowest – in continental parts, which shows the importance of birds as hosts to tick population structureBiologijos katedraVytauto Didžiojo universiteta