Artemisia dubia augimas, derlius ir biomasės tinkamumas deginti

Abstract

e-ISSN 2335-8947Daugelyje šiauresnių šalių padidėjo susidomėjimas žemės ūkio augalų biomasės naudojimu energijos tikslais, o tvariam naudojimui reikalingi kuo didesnio derlingumo ir tinkamos kokybės nauji augalai. Tyrimo tikslas – nustatyti Artemisia dubia Wall. biomasės derlių auginant vidutinio klimato sąlygomis ir biomasės savybes deginant. Augalai auginti giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (RDg8-k2) netręšiant ir tręšiant mineralinėmis azoto trąšomis 90 ir 170 kg ha-1 N. Augalų augimas, derlius ir deginimui svarbios biomasės savybės vertinta antraisiais ir trečiaisiais augalų auginimo metais. Azoto trąšos šiek tiek didino augalų aukštį ir biomasės kaupimą, tačiau drėgmės kiekis biomasėje mažėjo lėčiau. Tręšiant azotu augalų biomasės antrųjų ar trečiųjų auginimo metų metinio derliaus esminio padidėjimo negauta, tačiau ir be tręšimo azotu gautas 15,8 iki 17,1 t ha-1 sausųjų medžiagų derlius lenkia vidutinius kitų augalų biomasės derlius. Tręšimas azotu esmingai didino azoto ir lignino kiekius biomasėje. Nepriklausomai nuo tręšimo, degimo proceso svarbių cheminių elementų anglies ir sieros vertės biomasėje kito nežymiai. Augalų netręšiant gautas gana nedidelis kiekis pelenų, o šilumingumas siekė 18,5 MJ kg-1. Siekiant išsamiau įvertinti daugiamečių kiečių biomasės derlių bei kokybinės sudėties vertes ir tręšimo įtaką, reikia papildomų tyrimųIn recent years, there has been increasing interest in the use of agricultural biomass for energy purpose in many northern countries. This has created demand for novel, high biomass yielding, specific quality crops for sustainable use. The aim of the current study was to examine Artemisia dubia Wall. for biomass yield and biomass characteristics important for combustion in the temperate climate conditions. The crops were grown on an Endocalcari- Epihypogleyic Cambisol (CMg-p-w-can) without fertilization and with mineral nitrogen fertilization at 90 and 170 kg ha-1 N rates. Nitrogen fertilization slightly increased plant height and accumulation of biomass. Moisture content in the biomass of swards applied with a higher rate of mineral N decreased more slowly compared with the lower rate. Biomass annual yield in the second and third years ranged from 15.8 to 17.1 t ha-1; however, significant effect of nitrogen fertilization was not observed. Nitrogen fertilization had a significant influence on N content and lignin in the biomass. The variation of values of the elements relevant for combustion (carbon and sulphur) in the biomass was negligibly influenced by nitrogen fertilization. The relatively low ash content and heating value, amounting to 8.5 MJ kg-1 achieved even without nitrogen fertilization, makes A. dubia a promising energy crop in the northern part of the temperate climate zone. More studies and analyses on A. dubia are needed to ascertain the fertilization effect on biomass yield, biomass quality and biomass properties for combustion in senescent plantsLietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrasVytauto Didžiojo universitetasŽemės ūkio akademij