Irena Stonkuvienė

Acta Paedagogica Vilnensia

Directory of Open Access Journals

9issn 1648-665X (Online). issn 1392-5016 (Print). ACtA PAeDAGOGiCA VilnensiA 2018 41 DOi: https://doi.org/10.15388/ActPaed.????????PratarmėDidesnę dalį Acta Paedagogica Vilnen-sia 41 tomo straipsnių parašė jaunosios mokslininkės: neseniai baigusios dokto-rantūros studijas, tebestudijuojančios ar dar tik žengiančios į mokslininko kelią. Šiuos straipsnius vienija ir autorių drąsa: drąsa rinktis ugdymo tyrimuose (ypač Lie-tuvoje) rečiau naudojamus metodus, drąsa gvildenti naujas, „nepatogias“ temas arba naujai pažvelgti į primirštas senąsias. Viena iš tokių, atrodytų, išsemtų temų – dvasingumo svarba akademiniame diskur-se. Šią temą aptariančiame straipsnyje ne tik raginama siekti mokslo ir dvasingumo sintezės, ugdant išskirtines intelektines savybes, bendrai vadinamas dvasiniu in-telektu (sQ), bet ir aptariami galimi dva-singumo ugdymo aukštojo mokslo insti-tucijose būdai. Be dvasingumo ugdymas būtų vienakojis, – teigia straipsnio autorė. Aukštojo mokslo ir studijų realijos anali-zuojamos ir antrame žurnalo straipsnyje, kuriame pristatomas socialinio darbo ma-gistrantūros programos studentų mokyma-sis ir pas mus dar mažai naudojamas mo-kymosi metodas – fotobalsas, veiklos tyri-mo dalyvaujant (angl. participatory action research) atmaina. Straipsnio autorės iš Jungtinių Amerikos Valstijų detaliai apra-šo ir iliustruoja, kaip bendruomenės prak-tikų pažengusiems  kurso metu studentai atliko numatytas fotobalso užduotis apie seksualinį smurtą studentų miesteliuose. Duomenų analizei straipsnyje pasitelkti grindžiamosios teorijos metodai ir post-veritas politikos (angl. post-truth politics) prieiga. Iniciatyvos įtraukti naują požiūrį į tyrimus ugdymo moksluose Lietuvoje, plėsti mokslinį diskursą tyrimų metodo-logijos tema imamasi trečiame žurnalo straipsnyje.  Jame aptariamos pagrindinės postmodernizmo, poststruktūralizmo ir posthumanizmo idėjos ir jų perkėlimas į mokslinius tyrimus, tiksliau post tyrimus ugdymo srityje. straipsnyje aptariami post- metodologija pagrįsti tyrimų būdai, tokie kaip rizoanalizė, šizoanalizė, pateikiamas kintantis požiūris į duomenis, filosofijos svarbą, kalbą, tyrimų atlikimo procedūras ir duomenų pristatymą. Acta Paedagogica Vilnensia siekia populiarinti etnografinius ugdymo tyri-mus Lietuvoje. Šiame žurnalo tome taip pat skiriama dėmesio mokyklos ir klasės etnografijai. Viename iš straipsnių pasi-telkus mikroetnografinio diskurso analizę atskleidžiama, kaip mokytoja ir mokiniai konstruoja bendrus kultūrinius mokymosi modelius ir tikisi abipusės atsakomybės už akademinės ir pedagoginės praktikos bei mokslinės kalbos vartoseną. Šio straips-nio pamatas – socialiai konstruojamų kal-bos vartosenų ir sąveikų teorijos. Kitame straipsnyje, paremtame etnografinio tyrimo strategija, pristatomi dalyvaujančio stebė-jimo ir interviu rezultatai. Detaliai ir vaiz-džiai aprašoma romų etninės grupės mo-kinių tapatumo mokyklos bendruomenei suvokimas bei raiška pagrindinės mokyklos kontekste. svarstoma: Kas yra tas romas mokinys pagrindinėje mokykloje? Ar tai, ką jis šiandien patiria mokykloje, turėtume lai-kyti problema, ar per ilgą laiką pasiekto re-zultato sėkme? Koks tapatumas formuojasi mokyklos bendruomenės ribose ir kokią įta-ką tai daro elgesiui mokykloje? Ar galime ir ar turime šį procesą kontroliuoti? Kokybinio tyrimo metodai dominuoja ir pristatant mokytojų požiūrius į save ir kitą. Straipsnyje apie mokytojo homun-kulą aptariamas anaiptol ne viduramžių alchemikų kolboje sukurto žmogeliuko paveikslas, o pačių mokytojų savivokoje paplitęs vaizdinys, sociologinis konstruk-tas. Be abejo, mokytojo homunkulo – to-bulo tvarinio, ,,atėjusio į mąstymą“ ir užė-musio jame vertybinio, moralinio ir prak-tikos orientyro vietą, vaizdinys iš dalies padiktuotas aplinkos – medijų, švietimo politikų, mokyklų administracijos, tėvų, mokinių ir kt., tačiau ir patys mokytojai jam tarnauja, bandydami, tačiau ne visa-da gebėdami šį tvarinį kritiškai įvertinti ir dekonstruoti. Dekonstrukcijos metodą siūloma pasitelkti ir bandant įveikti ar bent apsvarstyti heteronormos primetamas tai-sykles. Vis dėlto, kaip pažymi mokytojų turimą žinojimą ir nuostatas heteronormos, lytiškumo temų atžvilgiu analizuojanti ty-rėja, lyčių raiškos, lyčių lygybės, juolab seksualinės orientacijos temos mokykloje nėra apmąstomos. Homoseksualumą mo-kytojai linkę vertinti per „kito“ kategoriją, suvokti jį kaip esantį kur nors kitur, „ne mano klasėje“, ar įvardyti kaip abstrakčią, toli esančią realybę. 2018 metai Ugdymo mokslų institutui buvo itin džiaugsmingi: daktaro disertaci-jas apgynė Simona Kontrimienė ir Sandra Kairė. Plačiau apie šias disertacijas galima pasiskaityti Kronikos skiltyje. Ačiū visiems prisidėjusiems prie  žur-nalo 41 tomo: straipsnių autorėms ir re-cenzentams, santraukas iš anglų kalbos iš-vertusiai simonai Kontrimienei, Vilniaus universiteto leidyklos darbuotojams. 10

Pratarmė

https://www.journals.vu.lt/acta-paedagogica-vilnensia/article/download/12382/10901

Pratarmė

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals