Lietuvos chirurgija

Directory of Open Access Journals

Profesoriui Telesforui Šiurkui 100 metųThe 100th birth anniversary of Professor Telesforas Šiurkus2008 metų lapkričio 28 dieną vie-nam žymiausių pokario chirurgų Telesforui Šiurkui sukanka 100 metų. Tai Lietuvos nusipelnęs gy-dytojas, profesorius, mokslininkas, medicinos mokslų daktaras.Profesorius gimė 1908 m. lap-kričio 28 d. Mažeikių apskrities Akmenės valsčiaus Gulbinų kaime. Jis buvo vyriausias daugiavaikėje (šeši vaikai – penki broliai ir sesuo) šeimoje, iš kurios vėliau išaugo trys gydytojai – Telesforas ir Jonas, pro-fesoriai, Juozas, docentas. Visų jų prasminga kūrybinė veikla buvo susijusi su Kauno universiteto Me-dicinos fakultetu.Telesforas Šiurkus mokėsi Akmenės mokykloje, Viekš-nių progimnazijoje, kurią baigė 1926 m., vėliau – berniu-kų gimnazijoje Šiauliuose, kurią baigė 1929 m. Profe-soriaus šeimos gyvenamoji vieta buvo lyg ir Žemaitijos užkampis, tačiau kultūriniu požiūriu – anaiptol. Viekš-niuose gydytojo Antano Biržiškos šeimoje išaugo trys būsimi Lietuvos šviesuoliai – profesoriai Mykolas (Kau-no ir Vilniaus universitetų rektorius), Vaclovas ir Vik-toras Biržiškos.Ši aplinka buvo stimulas siekti žinių ir 1929 m. T. Šiurkus įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos skyrių (fakultetą), tačiau 1930 m. buvo pa-šauktas į Lietuvos kariuomenę.1931 m. spalio 29 d. baigė karo mokyklą jaunesniojo leitenanto laipsniu ir paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Po to vėl tęsė studijas ir 1936 m. gegužės 20 d. įvertinimu „cum laude“ baigė Vytau-to Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyrių. Po studi-jų T. Šiurkui siūloma dirbti universi-tete, bet jis pasirenka praktinį darbą Kauno miesto ligonių kasose (dabar – centro poliklinika). Dirbo gydytoju vidaus ligų klinikoje, o 1937 m. ėmėsi chirurgo darbo. Vyko stažuotis į Vienos traumato-logijos kliniką, vadovaujamą žymaus traumatologo profesoriaus L.Behlerio (Boehler), garsėjusio puikiais diagnos-tiniais gebėjimais, technika, kruopš-tumu. Tai turėjo didelės reikšmės T. Šiurkaus tolesnių darbų pobū-džiui, ypatingam traumatologijos pomėgiui visą gyvenimą.Profesorius Mykolas Biržiška Viekšniuose pastatė ir padovanojo visuomenei Sveikatos namus ir kvietė jauną gabų gydytoją T. Šiurkų atvykti dirbti. Tačiau 1940 m. įkūrus Hospitalinės chirurgijos katedrą, jos vedėju pa-skirtas profesorius V. Kuzma. Jis skaitė bendrosios chi-rurgijos kursą, o praktikos darbus buvo patikėta vesti T. Šiurkui. Taigi, V. Kuzma tapo pagrindiniu T. Šiur-kaus chirurgijos mokytoju. V. Kuzma buvo plačių pa-žiūrų, ne tik Lietuvoje, bet  ir Europoje pripažintas chi-rurgas, kviečiamas operuoti į įvairias šalis.Klinikinis darbas vyko Kauno miesto ligoninėje, sena-miestyje, prie Aleksoto tilto, Muitinės gatvėje (vėliau čia įsikūrė psichiatrijos ligoninė, dabar Dailės fakultetas).Vokiečių okupacijos metais V. Kuzma ir T. Šiurkus iš Medicinos universiteto buvo pašalinti. Nuo 1942 m. Redaktoriaus skiltisISSN 1392–0995, ISSN 1648–9942 (online)http://www.chirurgija.ltLIETUVOS CHIRURGIJALithuanian Surgery2008, 6(3), p. 176–179chirurgijos, torakalinės chirurgijos, kardiochirurgijos, kraujagyslių chirurgijos, urologijos skyriai. Tuo metu po medicinos profilizacijos Bendrosios chirurgijos kate-drai I tarybinėje ligoninėje lieka tik Abdominalinis sky-rius, kuriame buvo daromos visos sudėtingiausios pilvo, skydliaukės operacijos.1965 m. T. Šiurkui suteiktas nusipelniusio gydytojo, 1970 m. – profesoriaus vardas.1970 m. Kauno medicinos instituto Bendrosios chi-rurgijos katedra ir Bendrosios chirurgijos skyrius perke-liami ir ilgam įkurdinami (iki 1999 m.) 3-ioje Kauno klinikinėje ligoninėje Aukštuosiuose Šančiuose. Kartu perkeliama ir Vidaus ligų propedeutikos katedra (iki 2002 m.), kuriai vadovavo prof. A. Žiugžda.T. Šiurkus mėgo operuoti, operuodavo daug. Labiau-siai jam patiko traumatologija, skydliaukės, venų, urologinės operacijos. Dar nuo 1937 metų, kai prof. V. Kuzma vykda-vo konsultuoti į Panemunės tuberkuliozės sanatoriją, važiuodavo kartu. Ir pokario metais dažnai operuodavo sergančiuosius tuberkulioze Raudonojo Kryžiaus sana-torijoje, nes ten buvo gerai įrengta operacinė. Opera-cijas atlikdavo radikaliai. Pradėjo spinalinę anesteziją. Po operacijų daug dėmesio skyrė ligonių slaugai. Labai dažnai buvo kviečiamas į ligoninę operuoti, padėti bet kuriuo paros metu.Nemažai išugdytų Profesoriaus mokinių pasklido po visą Lietuvą, įsitvirtino įvairiuose specializuotuose sky-T. Šiurkus dirbo Kauno m. III poliklinikos chirurgu. 1944 m. rugpjūčio 2 d. atkūrus VDU Medicinos fa-kultetą, 1945 m. buvo įsteigta Bendrosios chirurgijos katedra. T. Šiurkus priimtas dėstytoju ir vyr. asistentu, išrinktas šios katedros vedėju, po pusmečio, 1950 m., – docentu.Pokario Lietuvoje gydytojų labai trūko, todėl T. Šiur-kus vienu metu dirbo gydomąjį, konsultacinį, moko-mąjį, mokslinį bei organizacinį darbą – ėjo net ketve-rias pareigas: Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės Chirurgijos skyriaus vedėjo, ligoninės direktoriaus, 1945–1946 m. Medicinos mokyklos direktoriaus, 1945–1951 m. Bendrosios chirurgijos katedros vedėjo. Pokariu buvo paskirtas Kauno apskrities vyriausiuoju chirurgu, o panaikinus pareigybę ėjo Kauno miesto vyriausiojo chirurgo pareigas (1950–1956). 1949 m. Vilniaus universitete apgynė medicinos mokslų kandi-dato (dabar – daktaro) disertaciją. Nuo 1956 m. liko tik KMI Bendrosios chirurgijos katedros vedėju ir atsidėjo gydomajam ir moksliniam darbui. Bendrosios chirurgi-jos mokomoji bazė buvo Raudonojo Kryžiaus ligoninė (vėliau – Kauno miesto I tarybinė ligoninė).Iki tol bendrieji chirurgai teikė chirurginę pagalbą visose medicinos srityse. Mokėjo tai tinkamai dary-ti, nes specializuotų chirurgų nebuvo. Apie 1965– 1968 m. prasidėjo intensyvi specializacija, jau išaugo nauja chirurgų karta. Atsirado specializuoti neuro-Profesoriui Telesforui Šiurkui 100 metų                                                                                     177Išrašas iš  VDU Medicinos fakulteto tarybos posėdžių:1944-08-30 asist.T. Šiurkus „pakeliamas“ į vyr. dėstytojus.1944-10-04 (Nr. 562) vyr. dėst. T. Šiurkui pavedama skaityti Bendrosios chirurgijos kursą.1945-10-17 (Nr. 567) Dekano V. Lašo siūlymą parėmus komisijai (prof. R. Mažylis, doc. J. Jaržemskas),  T. Šiurkus renkamas docentu ir Bendrosios chirurgijos katedros vedėjuBendrosios chirurgijos katedros vedėjai:T. Šiurkus 1945–1951;I. Odinovas 1951–1955;T. Šiurkus 1955–1974;V. Vaškelis 1974–1986;A. Purtokas 1986–1993;J. Pundzius 1993–1994;A. Purtokas 1994–1998.178 E .  K e l b a u s k a sriuose. Tačiau chirurgų tarpusavio ryšiai per chirurgi-jos draugijas, studentų mokslinę draugiją (SMD) išliko glaudūs.Nuo 1935 m. T. Šiurkus rašė į periodinę medici-nos spaudą. Paskelbė daug straipsnių žurnale „Medi-cina“. Jo rašytinę bibliografiją sudaro 177 moksliniai straipsniai chirurgijos klausimais, vadovėliai, metodi-nės priemonės, monografijos. Mokomajam darbui ren-gėsi at sa kingai, todėl vienas pradinių etapų buvo prof. N. Rufanovo vadovėlio „Bendroji chirurgija“ vertimas į lietuvių kalbą 1957 m. Tuo metu lietuviškų medicinos terminų žodynas buvo nepakankamas, todėl T. Šiurkus labai daug prisidėjo prie lietuviškosios chirurgijos ter-minijos kūrimo.Svarbiausias prof. T. Šiurkaus indėlis į Lietuvos chi-rurgiją yra jo parašytas pirmasis lietuviškas bendrosios chirurgijos vadovėlis „Bendroji chirurgija“ (1965 m.). Pataisytas 2-asis leidimas išleistas 1975 m., jau po pro-fesoriaus mirties. Šis kapitalinis veikalas buvo skirtas akademiko profesoriaus V. Kuzmos šviesiam atmini-mui. Prof. Pranas Norkūnas rašė, kad ilgametis vado-vavimas KMI Bendrosios chirurgijos katedrai, klinikai ir dėstymas aukštojoje mokykloje leido T. Šiurkui imtis šio sunkaus ir svarbaus darbo. Tai plataus masto veika-las, kuriame nuosekliai ir tiksliai, laikantis dabartinio medicinos mokslo lygio, išdėstyta autoriaus per kelis dešimtmečius sukaupta klinikinė medžiaga, pateikta originalių ir modifikuotų gydymo ir profilaktikos me-todų. Šis pirmasis lietuvių kalba originalus bendrosios chirurgijos vadovėlis, gausiai iliustruotas vertingais ir retais klinikiniais pavyzdžiais ir paveikslais, naudingas ir šiandien tiek moksliniu, tiek pedagoginiu požiūriu.Be to, 1969 m. buvo išleistas bendrosios chirurgi-jos praktikos darbų 1-asis leidimas ir 1971 m. – 2-asis leidimas. Profesorius T. Šiurkus buvo 1969 m. išleisto vadovėlio „Klinikinė chirurgija“ bendraautoris (vyr. re-daktorius Pr. Norkūnas). T. Šiurkus parašė ir išleido šias monografijas: „Krau-jo perpylimas“ (1959 m.), „Vladas Kuzma“ (1967 m.), „Kraujas medicinoje“ (1968 m.), „Skydliaukės ligos“ (1972 m.). Vadovaudamasis posakiu „praeitis yra mūsų dabartyje“ jis daug rašė Lietuvos medicinos istorijos klausimais, dalyvaudavo konferencijose medicinos isto-rijos klausimais.Profesorius buvo puikus pedagogas, mėgo skaityti paskaitas. Per paskaitas stengdavosi pademonstruoti li-gonius. Daug dėmesio skyrė studentų mokslinės drau-gijos chirurgijos būreliui. Vadovavo studentų darbams, dalyvaudavo SMD suvažiavimuose. Vykdavo tobulintis į Suomijos, Rygos, Estijos, Maskvos, Sankt Peterburgo klinikas.Ilgą laiką T. Šiurkaus vadovaujamoje Kauno medici-nos instituto (vėliau – Kauno medicinos universiteto) Bendrosios chirurgijos katedroje ir klinikoje buvo ope-ruojami visų profilių ligoniai, o tai reikalaudavo nuolat mokytis, diegti naujus metodus. Profesorius skatino bendradarbius tobulinti praktinės chirurgijos įgūdžius, dirbti mokslinį darbą.Beveik 30 metų chirurgai stebėjo jį operuojant, asistavo jam, klausėsi jo paskaitų. Profesoriaus mintis, mokslinius darbus tęsia jo mokiniai. Studentai daug metų mokėsi ir mokosi iš jo vadovėlių, straipsnio auto-rius taip pat buvo Profesoriaus studentas ir bendradar-bis. Dr. E. Gaidamonis savo 2002 m. išleistą monogra-fiją „Pilvo traumos“ dedikavo profesoriui T. Šiurkui. Telesforas Šiurkus mirė 1974 m. lapkričio 5 d., pa-laidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune. Kaip vienas iš Lie-tuvos chirurgijos patriarchų, jis paliko ženklų pėdsaką Lietuvos chirurgijoje. Taigi šiandien su pagarba minime Profesoriaus gimimo šimtmetį.  Doc. Eduardas Kelbauskas KMU Bendrosios chirurgijos katedra,  Kauno 2-oji klinikinė ligoninė

Profesoriui Telesforui Šiurkui 100 metų

chirurgija, Lietuvos

https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/download/2146/1373

Profesoriui Telesforui Šiurkui 100 metų

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Lietuvos chirurgija