JONAS KRUŽIKAS

Politologija

Directory of Open Access Journals

ISSN 1392-1681kelios mintys aPie naują tironiją*alvydo Jokubaičio knygoje „Vertybių tironija ir politika“ analizuo-jama politikos ir vertybių santykio problema. Jokubaitis mąstymą moksliniais principais pripažįsta kaip vieną iš pamatinių vertybių tironijos priežasčių. Eksperimentinis, empirinę medžiagą iki smul-kiausių dalelių išnarstantis gamtamokslis savinasi tikrosios tiesos apie pasaulį šaltinio statusą. Dėl reikšmingų laimėjimų mokslas kul-tūrinių institutų kontekste užėmė tvirtas pozicijas. Tokias tvirtas, kad netrukus mokslo vyrai mokslinį metodologinį mastelį pritaikė ir šiaip jau nuo mokslo radikaliai savo ontologiniu statusu besiskiriančiai ti-krovei. Dalykų, galimų vien tik mąstyti, pasaulis dabar yra biologi-nių, psichologinių, cheminių procesų duotybės. Sąmonės samprata natūralizuojama. „atrandami“ genai, lemiantys homoseksualizmą, ir smegenų fermentai, sąlygojantys destruktyvų žmogaus elgesį1. Sme-genų mokslininkai ieško idėjų neurofiziologinio substrato. Šis neuro-genetinis redukcionizmas veda prie mąstymo, kad smegenys išskiria idėjas kaip kepenys tulžį. Mokslinio mąstymo principai žmogų pasaulyje traktuoja kaip pa-sižymintį pažintiniu pasyvumu ir kad jei jis kuria, pavyzdžiui, apri-orinius moralės dėsnius, tai tą daro tokiu pat būtinumu kaip medis veda vaisius2. Mokslo šviesoje protas pavergiamas tikslumui, aišku-*  Jokubaitis alvydas, Vertybių tironija ir politika, Vilnius: Vilniaus universiteto leidy-kla, 2012.1 Roudinesco Elisabeth, Kodėl psichoanalizė?, vert. R. zapolskienė, Vilnius: charib-dė, 2009, p. 29. 2 Jonkus Dalius, Patirtis ir refleksija, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2009, p. 51.200 p o l i t o l o g i j a  2 0 1 3 / 1  ( 6 9 )mui, empirinės tikrovės persekiojimui3. Dabar protas planuoja, orga-nizuoja, koordinuoja ir, svarbiausia, – yra neutralus tikslų atžvilgiu. Tai ne kas kita kaip mokslo deklaruojama pozicija tų duotybių, kurios nėra įrodomos mokslinio tyrimo metodais, atžvilgiu. Jokubaičio nuo-mone, nors pozityvistai ir pripažįsta, kad mokslas negali pagrįsti mo-ralės, jie vis tiek keičia moralinius žmonių įsitikinimus, pavyzdžiui, jau minėtais bandymais moralinius reiškinius traktuoti kaip nemora-lines priežastis. autorius teigia, jog toks mokslo neutralumas dera su liberalia ekonomine formacija, mat rinka verčių hierarchiją nustato taip pat išlikdama abejinga gėrio ir blogio modusams. Kapitalistinė ekonominė formacija save grindžia mokslu ir diegia skaičiuojančio mąstymo logiką. Kadangi politika neturi savarankiškų vertybių, nes pastarosios visada gali būti pasisavintos kitų sričių4, o tiesa tapati-nama jau tik su moksline sistema, tai suprantama, kad politika savo vertybinę orientaciją atranda taip pat vyraujančio mokslinio mąsty-mo kontekste. Liberalusis politinis valdymas perima mokslinį požiū-rį, nes liberalai taip pat demonstruoja neutralumą moralinės patirties klausimu. Liberalizmo šalininkai mėgsta negatyvią laisvę, nes pasta-roji pozityvių žmogaus tikslų atžvilgiu yra nebyli, pasitelkia rinką ir pirmumą teikia viešajam administravimui. Jokubaitis mano, kad politikos lygmeniu šiandien pasitikima į mokslinį griežtumą orientuotais ekonominiais, viešojo adminis-travimo, teisės normų valdymo principais. Formalistinis mąstymas tampa mašininio gamybos būdo ir politikos intelektualia išraiška. Pag rindiniu tikslu pripažįstamas ne harmoningas, į realią žmogaus situaciją atsižvelgiantis socialinių problemų sprendimas, bet pačios teisinės-politinės sistemos funkcionavimo aktyvinimas ir jos tęstinu-mo užtikrinimas. Svarbiausiu akcentu tampa legalizmas, šaltas pro-cedūriškumas, susidaro prielaidos administraciniam biurokratizmui klestėti. Jokubaitis demaskuoja teisės etinį neangažuotumą, tiksliau, 3 Jokubaitis alvydas, Vertybių tironija ir politika, p. 80.4 Ten pat, p. 14.                     201REcENzIJOSjos angažuotumą sau pačiai. Teisė suprantama kaip teisių ir pareigų vienovė5, kaip anų dviejų opozicijų pusiausvyra ir jai svarbu tik išlai-kyti tą pusiausvyrą, todėl ji į žmogų žiūri jau tik kaip į jos įgyvendin-toją (sakoma – teisės subjektas), o ne kūrėją. atskirta nuo moralės, teisė įgyja uždaros sistemos pavidalą. Kadangi ji reglamentuoja daug įvairių svarbiausių visuomeninių santykių, tai mąstymas teisių ir pareigų išskaičiavimu plačiai paplito. Dėl tokio savo pobūdžio teisė disponuoja minimaliausiu etiniu užtaisu – „nedaryk žalos kitiems ir nepažeidinėk kito teisių“. Jokubaitis teigia, kad išnyksta etinis per-fekcionizmas. Teisė kaip socialinis reiškinys užsivelka mokslinio metodiškumo uniformą. adorno ir Horkheimerio žodžiais6, teisingumas užgęsta teisėje. Sunaikinus įtampą tarp idealaus ir tikrovės pasaulio, tarp to, kas yra ir kas turi būti, tarp empirinės ir apriorinės sferų, žmogus laikomas dar vienu daiktu tarp daiktų. Įvyksta jau minėtas moralinių priežas-čių redukavimas į ne moralines. Taip iškeliama socialinių aplinkybių reikšmė. Kitaip tariant, žmogus laikomas ne laisvu, atsakingu veikė-ju, bet socialinių mechanizmų žaisliuku. Šiandien klestintis viktimi-zavimas rodo mažesnę pagarbą žmogiškajam orumui7. Teisingumo ir apskritai moralės dėsnių redukavimas į biologines ar socialines aplin-kybes sudaro prielaidas rastis vertybiniam reliatyvizmui ir tiek asme-ninės, tiek socialinės atsakomybės nykimui. Reliatyvizmas iškyla ne tik kaip natūralizuoto, suempirinto proto epistemologinė nesėkmė, universalių ir besąlyginių logikos dėsnių negalimumas, bet ir kaip etinio gyvenimo krizės padarinys. Vertybinis reliatyvizmas suvokia-mas kaip moralinė pozicija: kiekvienas žmogus turi savo asmeninę dorybiškumo sampratą, kuri yra teisinga, aktuali ir dėl jos negalima ginčytis. Tokios nuostatos suponuoja individualizmo akcentavimą ir 5 Vaišvila alfonsas, Teisės teorija, Vilnius: Justitia, 2000, p. 95.6 adorno Theodor, Horkheimer Max, Apšvietos dialektika, vert. G. Mikelaitis, Vilnius: Margi raštai, 2006, p. 36.7 Žižek Slavoj, Etika anapus gėrio. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Žižeką, bet ne�-drįsote paklausti Lacano, vert. a. Žukauskaitė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, p. 130.202 p o l i t o l o g i j a  2 0 1 3 / 1  ( 6 9 )kai žmogaus „aš“ tampa vieninteliu centru, nustelbiami ar nesuvokia-mi subjektą peržengiantys klausimai ar reikalai – tarkime, religiniai, politiniai, istoriniai8. Moraliniai klausimai nustumiami į politikos paribius. Valdžia, siekdama išlaikyti jau minėtą neutralumą, privalo nerodyti jokio ša-liškumo vertybinių pozicijų atžvilgiu, priešingu atveju, anot Tayloro, valdžia negalėtų rodyti vienodos pagarbos visiems piliečiams9. Tota-laus moralinio išglebimo principai atpažįstami kaip rinkos veikimo dėsniai. Kaip sako Jokubaitis, nors futbolininkas uždirba daugiau nei mokytojas, apie visuomeninę minėtų veiklų svarbą nekalbama10. Kai tampa sunku pasakyti, kuo moralinis judesys skiriasi nuo naudingu-mo, etinis veiksmas visada prasideda nuo, Kanto terminu, patologi-nio išskaičiavimo, hipotetinio imperatyvo. Žmogaus veikla laikoma protinga jei ji yra racionali naudos kaip tikslo požiūriu. Taigi, nors liberali politika su mokslu priešakyje ir skelbia vertybinį neutralumą, iš tiesų tendencingai formuojami ir lemiami vertybiniai žmonių pasi-rinkimai, kuriems būdingas prisitaikėliškumas ir konformizmas. „Vertybių tironijos ir politikos“ kritikai pasisukus būtent šia lin-kme, nenuostabu, kad  Jokubaitis daug dėmesio skiria Kanto moralės teorijai. Kantiškosios moralumo sampratos čia plačiau neaptarsime, tačiau atkreipsime dėmesį į vieną, mūsų manymu, svarbų, bet knygo-je mažai eksplikuotą aspektą, susijusį su mąstymu mokslo principais ir subjekto pareigos samprata. Dėmesį norisi atkreipti į Kanto kritiką, dėl kurios, iš pirmo žvilgsnio, atrodo, kad Karaliaučiaus mąstytojas tiesiogiai prisidėjo prie instrumentinio – mokslinio mąstymo įsigalė-jimo ir kad dėl to netgi jo moralumo samprata netinka vertybių tiro-nijos kritikai. alasdairas Macintyre’as sako, jog kategorinis imperatyvas, bū-damas logiškai beprasmiškas, turi didžiulę socialinę reikšmę. anot Macintyre’o, „Kanto pareigos samprata yra tokia formali, kad jai 8 Taylor charles, Autentiškumo etika, vert. a. Jokubaitis, Vilnius: aidai, 1996, p. 36.9 Ten pat, p. 39.10 Jokubaitis alvydas, Vertybių tironija ir politika, p. 59.                      203REcENzIJOSgalima suteikti bet kokį turinį, todėl kiekvienas, perpratęs Kanto pa-reigos sąvoką, perpranta konformizmą valdžios atžvilgiu“11. Panašiu stiliumi Kantą kritikavo adorno ir Horkheimeris. apibendrintai gali-ma sakyti, jog Kantui priekaištaujama, kad jo epistemologinė kritika įsilieja į „šaltus“ rinkos santykius ir stiprina instrumentalizuojančią mokslinio mąstymo logiką. anot kritikų, dėl to moralumas tampa patetiškas ir atsiriboja nuo padarinių bei socialinių aplinkybių, tam-pa doroviniu keliu tų, kurie konformistiškai taikosi prie socialinės ir politinės tvarkos. Galima klausti „ar Kantas nenutiesė kelio formalistinei etikai?“ Jeigu „taip“, tektų pripažinti, kad Kanto moralė ne tik netinka verty-bių tironijai kritikuoti, bet ir pati yra moksliniu išskaičiavimu grin-džiama vertybių „dauginimo“ praktika. Kad galėtume suprasti Kan-to etinės revoliucijos aktualumą, reikia ne tik nurodyti kategorinio ir hipotetinio imperatyvų skirtybes, bet ir giliau pažvelgti į mažiau įsisąmonintas etinės revoliucijos prielaidas. Kanto moralės dėsnis remiasi dvigubu formalizmu: pirma, aptinkamas vien formos ap-imtimi12 ir, antra, ši forma determinuoja subjekto veiksmus. Kanto moralinis  formalizmas nenurodo jokios istoriškai apibrėžtos etinės substancijos, todėl subjektas pats privalo imtis atsakomybės morali-nio įstatymo turinį išversti į konkrečius paliepimus, pozityvuoti savo pareigą13. Prieštaraudama subjekto instrumentalizavimo galimybei, Kanto etika atmeta politinio konformizmo ir prisitaikėliškumo prie-kaištus. Jokubaičio nuomone, dorybės nuvertinamos iki vertybių statuso. anksčiau buvusi visuotinis moralinis idealas šiandien dorybė sulygi-nama su bet kuo, kam suteikiamas vertybinis krūvis. Sekdamas mo-ralinėmis idėjomis žmogus organizuoja savo veiksmus atsakingai ir 11 Macintyre alasdair, Trumpa etikos istorija. dorovės filosofijos istorija nuo Homero iki dvidešimto amžiaus, vert. I. Šeškauskienė, Vilnius: charibdė, 2000, p. 181.12 Kantas Immanuelis, Praktinio proto kritika, vert. R. Plečkaitis, Vilnius: Mintis, 1987, p. 40.13 zupančič alenka, Ethics of the Real. Kant and Lacan, London / NewYork: Verso, 2011, p. 58–59.204 p o l i t o l o g i j a  2 0 1 3 / 1  ( 6 9 )turi nuolatinį dorybių horizontą kaip orientyrą. Tačiau vertybės yra nepastovios, nes nėra aiškus jų vertybiškumas – nors dar vakar tavo vertybės buvo laikomos tokiomis, gali būti, kad šiandien jos tokios jau nėra. Kadangi vertybinis pasirinkimas formuojamas naudingumo kriterijų, tai kyla poreikis vertybes išmatuoti14. Būdamos priklauso-mos nuo paklausos ir pasiūlos dėsnių, vertybės savęs patvirtinimą gali išlaikyti tik populiarinimosi ir reklamavimosi būdu. Dėl to ver-tingumo krūvis niekaip negali pasidaryti besąlyginis. Vertybės neturi dorybėms būdingo rigoristinio pobūdžio, ir net vertybių neturėjimas suvokiamas kaip vertybė.   Jokubaitis kritikuoja įsitikinimą, kad politinės problemos arba gali būti išspręstos mokslo priemonėmis, arba, jeigu jos tomis prie-monėmis neišsprendžiamos, jų sprendimui kantiškai suprastas protas nereikalingas. Tačiau, brėžiant takoskyrą tarp mokslo fetišizavimo ir iracionalizmo, reikia būti atsargiam, nes ne tik mokslinis fetišizmas, bet ir iracionalumas linkęs į vienvaldystę ir lengvai gali virsti nauja tironija. Tiek mokslo, tiek iracionalaus mąstymo įsigalėjimas remiasi ta pačia prielaida. Samprotaujant apie politiką, būtina suprasti, kas ji yra ir kokiu keliu turėtų eiti. Knygoje kritikuojamas liberalizmas, tačiau aiškaus atsakymo neišgirstame. Jokubaičio apmąstymuose gyva idėja, kad mokslinio ir iracionalaus prado iškėlimas siaurina intelektualinės atsakomybės ribas, kad abu veda prie to siaurakakčio prakticizmo, kuris yra didžiausias racionalios praktikos priešas. JoNAS KRUŽ�KAS14 Jokubaitis alvydas, Vertybių tironija ir politika, p. 44.

KELIOS MINTYS APIE NAUJĄ TIRONIJĄ

KRUŽIKAS, JONAS

Lithuanian

https://www.journals.vu.lt/politologija/article/download/1147/615

KELIOS MINTYS APIE NAUJĄ TIRONIJĄ

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Directory of Open Access Journals

Politologija