The article provides an analysis of the crisis of making human rights absolute and terrorism. Essential
freedoms, however, must be available to everyone. Every individual must be prepared to give up some rights for
the sake of his (her) community. The increasing understanding of humanness maintains certain moral
authority between great cultural differences, and this imparts rationality to human rights as useful transnational
norms and rational standards of global behavior. The limits of protection of human rights are defined by rights
of another person, and need for welfare by all members of society. The necessity to limit human rights stems
from the fact that a concrete person is not only holder of rights but also the offender of another person’s rights.
Human rights and nation rights should be developed not to be opposite. Nation rights ought not to
ignore human rights. However, in some cases separate nations tend to make their right absolute, separating
them from the free realization of human rights. Such a separation tumbles aggression. It is reflected in states
pursuing fight against terrorism.
Human rights and security policies can complement and even strengthen each other. They share the
objective of achieving peaceful and stable domestic and international environments. The rule of law and respect
for human rights are preconditions for security. A lack of respect for minority and human rights ultimately
means tensions within society, or across borders, and borders, and thus potential for violent conflict.
If a civilized society wants to remain civilized, it has no alternative but to try and uphold the rule of law
and other general human rights principles, even in times of public emergency. People must be able to
distinguish between civilized societies and terrorist movements, for whom the lives of innocent human beings
are of no significant value. Democracy, the rule of law and respect for human rights themselves are potent
weapons in the fight against terrorism.Straipsnyje aptariama „žmogaus teisių“ sąvokos visuotinio pripažinimo problema. Analizuojamos
priežastys, nulemiančios teroristinių išpuolių vykdymą ir šių veiksmų pagrindimą. Pabrėžiama būtinybė
svarbiausias žmonijos vertybes pripažinti vienodai reikšmingomis ir nurodoma, kad žmogaus
teisės ir tautų teisės turi būti plėtojamos jų nesupriešinant.
Straipsnio tikslas – analizuojant teisinę, sociologinę literatūrą ir taikant loginės analizės metodą,
nustatyti, kokiu mastu žmogaus teisės gali būti suprantamos kaip visuotinės vertybės ir ištirti
jų visuotinumo neigimo galimus padarinius. Straipsnyje taip pat nagrinėta žmogaus teisių standartų
suderinamumo galimybė ir būtinybė, kuri yra neišvengiama globalizacijos sąlygomis. Siekiama pagrįsti
teiginį, kad teisės aktais nustatytos visiems vienodos subjektinių teisių įgyvendinimo ribos ir įpareigojimas
jas įgyvendinti leistinu būdu užtikrina visų žmonių pripažinimą vienodai vertingais ir garantuoja jų
lygiateisiškumą. Žmogaus teisių įgyvendinti neįmanoma be socialiai aktyvios, humaniškos, teisiškai išprususios
visuomenės. Tik tokia visuomenė, kuri ieško solidaraus veikimo būdų, siekia atviresnio civilizacijų
ir kultūrų dialogų, gali moraliai įsipareigoti ir apriboti valdžios savivalę vykdant politiką žmogaus
teisių įgyvendinimo srityje
