Anušauskas, Arvydas

Mykolas Romeris University Institutional Repository

 142 Jurisprudencija, 2002, t. 33(25); 142–143   VII.  RECENZIJOS   DR. JUSTINO ŢILINSKO MONOGRAFIJOS  „NUSIKALTIMAI ŢMONIŠKUMUI IR GENOCIDAS TARPTAUTINĖJE TEISĖJE IR LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJE“ RECENZIJA  Okupacijos, uţklupusios Lietuvą XX amţiaus viduryje, ne tik sunaikino Lietuvos vals-tybę, sugriovė jos ūkį, išdraskė kaimus, bet ir sunaikino, ištrėmė arba privertė bėgti į svečias šalis beveik trečdalį jos gyventojų. Ir vieni, ir kiti okupantai vykdė plataus masto genocidą, nusikaltimus ţmoniškumui, taip pat karo nusikaltimus, kurių aukomis tapo ištisos Lietuvos gyventojų grupės: inteligentija, ţydai, ūkininkai, kiekvienas, kuo nors neįtikęs vienam ar kitam nusikalstamam reţimui. Atkūrus nepriklausomybę pradėta atvirai kalbėti apie šias baisias netektis, pradėti moksliniai tyrimai, steigiamos tyrimo institucijos, imtasi teisinių priemonių, kad likę gyvi šių ţiauriausių nusikaltimų vykdytojai sulauktų teisėto atpildo. Per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį nemaţai nuveikta: įsteigtas sėkmingai vei-kiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, prie Lietuvos Prezidento įsteigta tarptautinė komisija nacių ir sovietinio reţimo padarytiems nusikaltimams įvertinti, surengta ne viena mokslinė konferencija. Apie Lietuvos gyventojų genocidą pasirodė rimtų istorinių darbų, daug mokslinių publikacijų. Deja, dauguma šių darbų buvo skirti istorinei analizei. Nors įstatymą „Dėl atsakomybės uţ Lietuvos gyventojų genocidą“, kurio pagrindu Lietuva galėjo bausti genocido vykdytojus, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (Atku-riamasis Seimas) priėmė dar 1992 m., juo remiantis buvo iškelta daugiau nei šimtas bylų, tačiau teisinei šių reiškinių ir nusikaltimų analizei iki šiol buvo skiriama nedaug dėmesio. Manytume, jog Justino Ţilinsko, jauno teisės mokslininko, šiais klausimais besidominčio jau keletą metų, monografija „Nusikaltimai ţmoniškumui ir genocidas tarptautinėje teisėje ir Lietuvos Respublikos teisėje“ bent iš dalies uţpildys šią spragą, taip pat sudarys galimybę ne tik teisininkams, bet ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų sričių specialistams atidţiau paţvelgti į nusikaltimų ţmoniškumui ir genocido nusikaltimo teisines problemas, ne-prarandančias savo aktualumo ir šiandien. Autoriaus darbo tikslas – išsamiai atskleisti „nusikaltimų ţmoniškumui“ bei „genocido“ nusikaltimo sąvokas, apibūdinti jų poţymius, išanalizuoti šiuos nusikaltimus sudarančias ne-ţmoniškas veikas, išnagrinėti šių nusikaltimų reglamentavimą Lietuvoje, nustatyti jo teorinius bei praktinius trūkumus ir pateikti pasiūlymų, kaip jis galėtų būti tobulinamas. Pasirinkęs logišką darbo struktūrą autorius, taikydamas istorinį ir lyginamąjį tyrimo metodus, pirmiausia atskleidė šių nusikaltimų sąvokų raidą, istorinius formavimosi aspektus nuo XX amţiaus pirmosios pusės iki dabar. Remdamasis gausiais tarptautinės teisės normi-niais šaltiniais, specialiąja literatūra, tarptautinių baudţiamųjų praktika, autorius išanalizavo nusikaltimų ţmoniškumui ir genocido bendruosius poţymius: nusikalstamos politikos ele-mentą, nusikaltimų ţmoniškumui subjektą, nukentėjusius nuo nusikaltimų ţmoniškumui. Autorius laikosi visuotinai priimtinos nuomonės, kad genocidas yra specifinė nusikaltimų ţmoniškumui rūšis, išsiskirianti iš bendrosios sudėties tiksliai apibrėţta nukentėjusiųjų grupe (t. y. nacionaline, etnine, rasine, religine, o Lietuvoje – ir socialine bei politine grupėmis), ypatingu tikslu (sunaikinti visą grupę ar jos dalį) bei konkrečiu neţmoniškų veikų sąrašu. Dėl to ir nusikaltimai ţmoniškumui, ir genocidas nagrinėjami kompleksiškai, pirmenybę teikiant nusikaltimams ţmoniškumui ir papildomai analizuojant specialius genocido poţymius. Nagrinėdamas nusikaltimų ţmoniškumui ir genocido neţmoniškas veikas autorius pateikia esminius kiekvienos neţmoniškos veikos poţymius, komentuoja jas pasitelkdamas konkrečias tarptautinių teismų ir Lietuvoje iškeltas bylas bei jų faktinę medţiagą.  143 Kaip minėta, atskiras darbo skyrius skirtas nusikaltimų ţmoniškumui ir genocido reg-lamentavimui Lietuvos Respublikos teisėje. Pirmiausia autorius atkreipia dėmesį į kompli-kuotą ir politiškai sudėtingą nusikaltimų ţmoniškumui tarptautinio pripaţinimo problemą kaip sąlygą, būtiną siekiant vykdyti sėkmingą šiuos nusikaltimus padariusių asmenų persekiojimą, vėliau aptaria, kaip plėtojosi „genocido“ sąvoka ir reglamentavimas Lietuvos Respublikos teisėje, kokie šio reglamentavimo skirtumai, lyginant su tarptautinės teisės šaltiniais, taip pat atskleidţia, kokios teisinės problemos galėtų kilti dėl gana originalios Lietuvos praktikos.   Doc. dr. Arvydas Anušauskas  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro  Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktorius,  Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto docentas                 

Dr. Justino Žilinsko monografijos „Nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas tarptautinėje teisėje bei Lietuvos Respublikos teisėje“

https://repository.mruni.eu/bitstream/007/13868/1/3530-8640-1-PB.pdf

Dr. Justino Žilinsko monografijos „Nusikaltimai žmoniškumui ir genocidas tarptautinėje teisėje bei Lietuvos Respublikos teisėje“

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Mykolas Romeris University Institutional Repository