India’s regional policy making in post Cold War setting

Abstract

India’s aspiration to a ‘rising power’ status, particularly in the post Cold War period, particularly her increasing global engagement and responsibilities continues to be largely dependent upon the level of her engagement in the strategically vital neighbouring region of South Asia, which in turn, continues to be influenced by historical legacy and intra-regional linkages. In spite of being the major regional player, Indian policy making in South Asia has continued to be rather static and conservative due to a large number of factors. Since such policymaking has failed to ensure a greater degree of regional stability, certain alternatives could be adopted to change regional status-quo.Indijos siekis užimti „stiprios jėgos“ poziciją, ypač po Šaltojo karo, išplėtė jos globalius įsipareigojimus ir atsakomybę. Tačiau jos globalų statusą labiausiai formuoja strategiškai svarbi Pietų Azijos, kuri vis dar išgyvena istoriškai susiklosčiusius santykius ir jų padarinius, kaimynystė. Dėl Indijos geostrateginio dominavimo šiame regione Pietų Azija tradiciškai vadinamas „Indo-centriniu“ regionu. Tačiau kaimyninės Pietų Azijos valstybės toli gražu nelinkusios dėl šio fakto vienareikšmiškai pripažinti Indijos „hegemonijos“. Indijos regioninės hegemonijos formavimas ir realizavimas – sudėtingas procesas, dėl jos dažnai konkuruojama. Apibūdinant regioninę Indijos politiką negalima daryti skubotų išvadų, ypač bandant taikyti jai kokį nors teorinį modelį. Siekiant suprasti Indijos politikos struktūrą ir jos niuansus būtina prisiminti, jog nauja valstybė paveldėjo kolonijinę praeitį ir iki 1947 m. negalėjo formuoti naujos užsienio politikos, taip pat daugybę problemų, su kuriomis kuriama valstybė susidūrė po dekolonizacijos. Užuot bandžiusi užimti pagrindines pozicijas regione, Indija Pietų Azijoje laikėsi status quo politikos ir iš esmės konservatyviai susitelkė į tradicinę diplomatiją, o ne į galingą savo švelniųjų gebėjimų potencialą. Reikšmingai politikos proceso kaitai būtinos rimtos nestandartinės idėjos ir vizijos. Tai pirmiausia turėtų būti nevyriausybinės iniciatyvos ir, jei tai bus įgyvendintina, regioninė politika turėtų orientuotis į žmonių saugumą. Alternatyvios politikos vykdymas gali sukelti esminius status quo pokyčius šiame regione