On the risks of implementation of codes of ethics in academic environment

Abstract

The paper deals with the analysis of the implementation process of code of ethics into an academic workplace. The paper aims at delineating basic practical advice, how to carry out the implementation in order to be successful. The paper aspires for identification of potential mistakes regarding the process of implementation. It should serve as a manual for accomplishment regarding code of ethics as a specific tool for institutionalization of ethical conduct within a university workplace. It should provide academic personnel with useful information on what risks should be anticipated when implementing a code of ethics. As it is vital to behave in concordance with certain ethical principles, norms and values in the academic workplace, we assume that the code of ethics can serve as a supportive instrument. Its acceptance is influenced by diverse personal as well as situational variables. Hence, to be able to prepare and implement one unifying value regulator into the daily operations for diverse personalities within one workplace is a complex task to accomplish.Straipsnis analizuoja etikos kodeksų diegimo į akademinį gyvenimą procesus. Apibūdinamos pagrindinės praktinės problemos, parodant, kaip sėkmingai realizuoti šiuos procesus. Kartu siekiama identifikuoti potencialias klaidas. Straipsnis gali atlikti vadovo vaidmenį formuojant etikos kodeksą kaip ypatingą, specifinę priemonę, institucionalizuojančią etišką elgesį universitetinėje institucijoje. Juo siekiama suteikti akademiniam personalui naudingą informaciją apie tai, į kokias rizikas reikia atsižvelgti, diegiant etikos kodeksą. Akademiniame gyvenime labai svarbu laikytis tam tikrų etikos principų, normų ir vertybių, o etikos kodeksas gali būti veiksminga priemonė siekiant tai įgyvendinti. Jo priėmimą determinuoja skirtingi personaliniai bei situaciniai kintamieji, todėl turi būti sprendžiama kompleksinė užduotis, kaip organizacijai pasiruošti ir sėkmingai įdiegti į kasdieninę praktiką, visus darbo veiksmus vieną bendrą vertybių reguliavimą skirtingiems subjektams toje pačioje institucijoje. Straipsnio autorės didžiausią dėmesį sutelkia į valstybinių universitetų etikos kodeksų kūrimo bei diegimo principus. Savo supratimą apie tokius procesus jos grindžia teorinėmis žiniomis bei moksline literatūra, taip pat savo asmenine patirtimi diegiant etikos kodeksus įmonėse bei vertinant organizacinę kultūrą. Straipsnyje autorės daro prielaidą, jog, viena vertus, universitetai sukuria tinkamą intelektualinę aplinką etikos kodeksui sukurti ir diegti. Tačiau, kita vertus, yra daugybė ypatingų veiksnių, galinčių sulėtinti ar net visiškai sustabdyti etikos kodekso diegimo procesą universitete. Šių rizikos faktorių suvokimas yra būtinas visiems, kas ketina diegti etikos kodeksus konkrečių universitetų sąlygomis