After the adoption of Unfair Commercial Practices Directive EU
consumer law acquis was complemented by a legal act ensuring consumer protection
from unfair commercial practices, which was based on total harmonisation principle.
This legal instrument introduces a special fairness assessment mechanism of commercial
practices, which has a threefold structure and consists of a general prohibition against
unfair commercial practices, specific prohibitions against misleading and aggressive
practices (as concrete types of unfair commercial practices), and a blacklist of practices
that will be deemed unfair in all circumstances. In such a way the text of Directive
2005/29/EC provides general clauses, more concrete norms and, finally, ends up with a
list introducing concrete proscriptions.
The aim of this article is to analyse prohibition against aggressive commercial
practices as one of the forms of unfair commercial practices. Having in mind that Unfair
Commercial Practices Directive under its terms prohibits aggressive actions in respect of
consumers, in this article pursuing greater legal clarity the particular attention is focused
on the analysis of Directive 2005/29/EC provisions, specifically the concept of aggressive
commercial practices, the ways in which aggressive commercial practices can be realised;
additional circumstances, which have to be taken into account when assessing the
aggressiveness of a concrete commercial practice; lastly discussing the concrete cases of
unfair commercial practices provided by the blacklist. Together the relationship between the norms introducing the prohibition of aggressive commercial practices and the other
provisions of the Directive are briefly examined.
Eventually, the article analyses national case law and practice of State Consumer
Rights Protection Authority performing alternative consumers’ disputes resolution,
highlighting one of the most relevant problematic aspects when applying provisions
prohibiting aggressive commercial practices – their novelty, complexity and application of
general concepts often determines that in practice these provisions are applied inactively,
there are not many examples of application. Because of that at the end of this article
after summarizing the main results of the research, together with the main conclusions
the author seeks to give guidance and suggestions for national courts and consumer
protection institutions in order to improve national practice in this field.Priėmus Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą ES vartotojų teisės
acquis papildytas apsaugą nuo nesąžiningos prekybos praktikos užtikrinančiu ir visiško
suderinimo principu pagrįstu teisės aktu. Šis straipsnis skirtas agresyviai komercinei
veiklai kaip vienai iš galimų nesąžiningos komercinės veiklos išraiškos formų. Turint
omenyje tai, kad Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva esant joje numatytoms sąlygoms
draudžia agresyvius veiksmus vartotojų atžvilgiu, straipsnyje siekiant didesnio
teisinio aiškumo pagrindinis dėmesys būtent ir skiriamas minėtą draudimą nustatančių
Direktyvos 2005/29/EB nuostatų analizei, konkrečiai agresyvios komercinės veiklos sampratos
turiniui, nagrinėjant būdus, kuriais gali pasireikšti komercinės veiklos agresyvumas;
papildomas aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl konkrečios
komercinės veiklos agresyvumo; galiausiai aptariant konkrečius agresyvios komercinės
veiklos atvejus, įtvirtintus „juodajame sąraše“. Kartu glaustai aptariamas agresyvios komercinės
veiklos draudimą įtvirtinančių normų santykis su kitomis Direktyvos nuostatomis.
Galiausiai straipsnyje aptariama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos praktika, atkreipiant dėmesį į tai, kad praktikoje šių nuostatų taikymo pavyzdžių nėra
itin gausu. Straipsnio pabaigoje, apibendrinus atlikto tyrimo rezultatus, greta pagrindinių
išvadų, siekiama pateikti įžvalgas ir siūlymus dėl nacionalinės praktikos tobulinimo