What is more risky – to drive a car or to take aspirin? Rational approach to consumation of medicines

Abstract

Daugelis praktikuojančių medikų su pagarba prisimena šviesios atminties profesoriaus Algio Mickio farmakologijos paskaitas. Jis mėgo kartoti: vaistai ne tik gydo, bet ir sukelia nepageidaujamų reiškinių, ir atvirkščiai, jeigu vaistas nesukelia šalutinio poveikio, tai ir gydomasis poveikis abejotinas. Gausi maisto papildų reklama per televiziją, atrodo, dar nesudomino visuomenės sveikatos saugotojų. Bet gera vieta tuščia ilgai nebūna. Uždraudus receptinių ir nereceptinių vaistų reklamą žiniasklaidoje, „stebuklingus“ maisto papildus ėmėsi reklamuoti savigydos asociacijos tikrieji nariai, skatindami tuštinti ir taip apytuštes pensininkų kišenes, žadėdami, pavyzdžiui, magnio preparatais sureguliuoti pavojingai padidėjusį arterinį kraujo spaudimą. Beje, tai ne tik Lietuvos problema. Nepakanka gydytojui žinoti gydomąjį ir šalutinį vaistų poveikį. Reikia tinkamai paaiškinti pacientui, kodėl skiriamas tam tikras vaistas, kokia vaisto vartojimo rizika ir nauda. Senas geras vaistas aspirinas tiek pat didina mirtingumo riziką, kaip ir važiavimas automobiliu. Jeigu automobiliu galima nekeliauti, tai penkiasdešimties metų vyras aspiriną privalo gerti. Štai kodėl rekomenduoju straipsnį, parengtą pagal užsienio literatūrą (Cohen, Joshua T.; Neumann, Peter J. What’s More Dangerous, Your Asiin or Your Car? Thinking Rationally About Drug Risks (and Benefits). Health Aff. 2007;26(3):636-646). Šio straipsnio autoriai lygino mirtingumo riziką nuo keleto dažnai vartojamų vaistų su rizika, kuri... [to full text