The article discusses the situation of contemporary narratives of Lithuanian history. Two paradigms of narratives are discussed. The concept of nation determines the difference between the two of them. According to one paradigm, the nation is seen as an ethnographic-ethnopolitical community, based on which an attempt is made to connect the development of Lithuanian history from ancient times to the present. Meanwhile another narrative claims that the nation is granted political-civilizational content, in which the ethnic origin plays no significant role in the development of history. The article criticizes the “weak points” of both narratives and proposes to look for clear criteria for national identification.Straipsnyje aptariama dabartinių Lietuvos istorijos naratyvų situacija. Sąlyginai išskiriami dviejų paradigmų naratyvai, kurių skirtumą lemia tautos samprata. Pagal vieną paradigmą tauta aiškinama kaip etnografinė-etnopolitinė bendrija, kuria remiantis bandoma susieti Lietuvos istorijos raidą nuo seniausių laikų iki dabarties. Pagal kitą naratyvą tautai suteikiamas politinis-civilizacinis turinys, kuriame etninis pradas istorijos raidoje neturėjęs esminės reikšmės. Straipsnyje kritikuojamos abiejų naratyvų silpnos vietos ir siūloma siekti tautinės identifikacijos aiškumo kriterijų
