The author of the article envisions Vilnius as the Athens of the North—a city that embodies spiritual and cultural strength, founded on the interaction of history, memory, and creativity. Having endured many oppressions and wars over the centuries, Vilnius has preserved its spirit, becoming a center of solidarity and intellectual life. This uniqueness of Vilnius is revealed through the ideas of Oscar Milosz, Moyshe Kulbak, Czesław Miłosz, Irena Byrska, Pranas Morkus, Tomas Venclova, Vaidotas Daunys and others. They all emphasize the importance of genius loci—the spirit of the place, which shapes the identity of the city and its people. Like other cities that can be called the Athens of the North, such as Edinburgh or Tartu, Vilnius shows that culture is the cornerstone of the city’s vitality. In this context, the idea of Vilnius’s smallness emerges as a prerequisite for restoring the heritage of the past and forming a vision of the future. Today’s Vilnius, while maintaining its unique spirit, fosters solidarity, intercultural dialogue and democratic values, and becomes the basis of a new vision of European civilization, a vision in which history and values merge into a harmonious future.Straipsnyje Vilnius apibūdinamas kaip Šiaurės Atėnai – miestas, įkūnijantis dvasinę ir kultūrinę stiprybę, paremtą istorijos, atminties ir kūrybos sąveika. Per amžius išgyvenęs ne vieną priespaudą ir karus, Vilnius išsaugojo savo dvasią tapdamas solidarumo ir intelektualumo centru. Šis Vilniaus unikalumas atsiskleidžia per Oskaro Milašiaus, Moišės Kulbako, Czesławo Miłoszo, Irenos Byrskos, Prano Morkaus, Tomo Venclovos, Vaidoto Daunio ir kitų idėjas. Jos pabrėžia genius loci – vietos dvasios, formuojančios miesto ir jo žmonių tapatybę, svarbą. Kaip ir kiti Šiaurės Atėnams priskirtini miestai – Edinburgas ar Tartu, Vilnius rodo, jog kultūra yra miesto gyvybingumo pagrindas. Šiame kontekste Vilniaus mažumo idėja iškyla kaip prielaida atkurti jame praeities paveldą ir formuoti ateities viziją. Tad nūdienos Vilnius, išlaikydamas savo unikalią dvasią, skatina solidarumą, tarpkultūrinį dialogą bei demokratines vertybes ir dėl to tampa naujos Europos civilizacijos vizijos pagrindu; vizijos, kurioje istorija bei vertybės susilieja į harmoningą ateitį
