Piročkinas, Arnoldas

English

Literatūra

LITERATORA XV (l) 1973 RECENZIJOS Jurgis Lebedys. Mikalojaus Daukšos bibliografija. ,,Vaga", Vilnius„ 1971, 151 p. Išsami, moksliškai parengta kurios nors mokslo šakos ar problemos bibliografija reprezentuoja ir paties to dalyko tyrinėjimo brandumą. Todėt suprantamas visų lituanistų - tiek literatų, tiek kalbininkų - džiaugsmas> kad tokios bibliografijos pagaliau susilaukė Mikalojus Daukša. Si bibliografija - tai jos sudarytojo 1963 m. išleisto veikalo „Mikalo-jus Daukša" tęsinys ir užbaigimas. Galima visiškai pritarti žodžiams,. pasakytiems bibliografijos pratarmėje, kad „ji papildo monografiją, ypač jos VII skyrių, detaliai atskleisdama tai, kas vietomis buvo tik bendrais bruožais nusakyta bei apžvelgta". Savo ruožtu galima pridurti, kad „Mikalojaus Daukšos bibliografija" dar labiau paryškino tyrinėjusių M. Daukšą mokslininkų nuopelnus. O M. Daukša jau seniai patraukė plataus filologų būrio dėmesį - tiek lie-tuvių, tiek ir kitataučių. Cia pirmiausia minėtini dideli, tiesiog išskirtiniai Eduardo Valterio - pirmojo M. Daukšos tyrinėtojo ir jo raštų moksliško leidimo organizatoriaus - nuopelnai. Jo darbą su didžiausiu pasiaukojimu ir atsidėjimu toliau dirbo I(onstantinas Jablonskis. šalia šių dviejų nusi-pelniusių mokslo vyrų dabar savo straipsniais, minėta monografija bei šia bibliografija garbingai ir vertai atsistojo velionis Jurgis Lebedys. Jo darbai neabejotinai yra M. Daukšos biografiško ir literatūriško nagrinėji­mo viršūnė, ir po jų, nesuradus naujų archyvinių duomenų (o jų surasti maža vilties), sunku ką nauja pasakyti. Tačiau dar lieka ne mažiau svarbus ir didelis M. Daukšos darbų lJS-pektas - lingvistinis. Cia, kaip matyti iš bibliografijos, taip pat nemaža padaryta. Pirmiausia paminėtina M. Daukšos akcentologija, kuri repre-zentuojama Pr. Skardžiaus stud1j a „Da ukšos akcentologija" ( I(a unas, 1935), taip pat V. Požezinskio, J. Endzelyno, F. Brenderio, N. van Vijko ir kt. darbais. 165 Sintaksės dalykų, kaip rodo bibliografiJa, yra kėlę E. Tanglis, L. Drot-vinas; morfologijos - A. Senas, leksikos - J. l(ruopas. Vis dėlto kalbi-ninkai negali ir, matyt, negalės tuojau parodyti darbo, kuris savo mastu prilygtų J. Lebedžio studijai. Vadinasi, išleistoji bibliografija tam tikru mastu skatins kalbininkus skirti daugiau dėmesio M. Daukšos kalbos stu-dijoms. ,,A\ikalojaus Daukšos bibliografija" parengta su profesoriui J. Lebe-džiui būdingu kruopštumu ir preciziškumu. Ypač vertingos prie nurodytų darbų pateiktos anotacijos, kurios padeda orientuotis literatūroje apie M. Daukšą. Bibliografija buvo parengta tr tiko spaudai jau 1964 m., tačiau pats J. Lebedys neskubėjo jos publikuoti. Sudarytojas, matyt, delsė ne tik dėl laiko stokos, kaip tai aiškinama leidėjų. Jeigu jis būtų manęs, kad suda-rytoji bibliografija patenkina, jo supratimu, griežčiausius reikalavimus, būtų tam radęs laiko. Veikiausiai jis tikėjosi ją dar papildyti - gauti ir tuos leidinius, kurių nebuvo matęs savo akimis, nors buvo žinoma, kad M. Daukša ten minimas; taip pat tikėjosi ir dar nežinomų Daukšą liečian­čių dalykų. Tačiau parengti absoliučiai pilną bibliografiją kuriuo klausimu sun-kiai įmanomas dalykas, ypač vienam žmogui. Nors lietuvių spauda paly-ginti nedidelė, vis dėlto Jai visai peržiūrėii reikia daug laiko, ir visada gali pasitaikyti, kad, pavyzdžiui, M. Daukša bus paminėtas kokiame re-tame laikraštyje ar žurnale. Tuo sunkiau patikrinti visus nelietuviškus leidinius. J. Lebedžio sudarytoji bibliograiija turi 654 pozicijas (iš jų 12 papil-domų - su raidėmis) ir apima visą svarbiausiąją literatūrą apie M. Dauk-šą. Tačiau, kaip matyti iš J. Tumelio recenzijos (,,Pergalė", 1971, Nr. 11, p. 171--174), gerai paieškojus, dar galima ir šią bibliografiją papildyti. l(ad M. Daukšos bibliografija priartėtų prie J. Lebedžio siekto idealo, čia taip pat pateikiamos kelios neįtrauktos pozicijos, kurios papildys vieną kitą recenzuojamos bibliografijos skyrių. Pavyzdžiui, pirmajam -,,M. Daukšos raštai"- tiktų vienas įdomus ir vertingas Postilės prakal-bos vertimas: J. P u z i na s, Iš Daukšos raštų. - ,,Jaunoji Lietuva", 1927, Nr. 8, p. 14-15. Cia nurodyta, kad prakalbą versti yra padėjęs J. Jablonskis. Sudarytojo liko nepastebėtas straipsnis, skirtas vienam M. Daukšos biografijos epizodui, žr. R a dvi l iš k i e tis, l(aip kanauninkas Daukša išgelbėjo vergo sūnų. - ,,Mūsų rytojus", 1933, Nr. 75 (371), p. 6. 166 M. Daukša buvo ne kartą mmunas įvamuose poleminiuose straips-niuose, kovojant dėl lietuvių kalbos teisių ir ginant lietuvių literatūros tradiciją, jos egzistavimo faktą, pvz.: JI H T o Be u, no noso.n.y CTaTbH r. My-paurna: «CToJJHblH pa3pb1B npyccKHX JIHTBHHOB e floJJHKaMH.» - «Pyccb», rn.u 4-if, 1884, Nr. 8, p. 52-55. Ypač tai ryšku straipsnyje, išspausdintame l 9i0 m. Tuo metu carizmo interesus ginančioje šovinistinėje spaudoje buvo mėginta įrodyti, kad lietuviai neturį savo literatūros, kad lietuvių bendrinė kalba esanti tik fikcija. Polemizuojant su tokiais šmeižtais, buvo remia-masi ir M. Daukša (žr. X. Y. Z. «npaB.ua-JJH, 'IT0 HeT JJHT0BCKOH J111TepaTy-pb1? lfa o6JiaCTH ttoseifurnx OTKpbITHH, HJIH tte.n.opo3yMeH1111,- «C.-TTeTep 0 6yprcKHe se.uoMocrn» - 1910, Nr. 183, p. 3). Straipsnyje Daukšos Pastilė laikoma žymiu XVI a. religinės literatūros paminklu. Straipsnių autoriai šiuo metu, deja, nežinomi. Yra duomenų, kad pir-masis straipsnis priklauso J. Jablonskiui. Be kita ko, šie straipsniai yra reikšmingi lietuvių publicistikos ir žurnalistikos istorijai. Bibliografijai papildyti galima nurodyti ir daugiau straipsnių bei kny-gų, kur apibūdinamas ar bent paminimas Daukša. šių leidinių nekomentuo-jame; jie tiks daugiausia ketvirtajam, penktajam ir šeštajam bibliografijos skyriui: M. B i r ž i š k a, Svetimosios kalbos lietuvių rašto istorijoje.-,,Lietu-vos aidas", 1917, Nr. 11, p. 2. R. M a e k e v i č iu s, Lietuvių rašytojai.- ,,Jaunimo draugas", 1926, Nr. 4, p. 8-9. L. Kuo d y s, Mūsų kalba - mūsų gyvybė.-,,Jaunoji Lietuva", 1936, Nr. 8-9. p. 438-441. E. H oro d n i č i ū t ė, Lietuvių kalbos skiltis.-,,Aidas", 1938, Nr. 5, p. 3. St. Vykintas, O języku litevskim.- ,,Nowe slowo", 1940, Nr. 71 p. 4. V. L. N a t k e v i č i u s, Brangūs mūsų negyvėliai. A. a. Petrą Kriau-čiūną prisiminus.-,,Tauta", 1920, Nr. 12, p. 1-2. J. E h r e t, Litauen in Vergangenheit, Gegenwart und Zukunft, Bern, 1919, p. 320. (Be autoriaus), La Rėforme en Lithuanie.-,,Pro Lithuania", 1917, Nr. 8, p. 181. P. K l ima s, Lietuvių senovės bruožai, Vilnius, 1919, p. 160. A. R. N i e m i, Lietualainen Kirjallisuus, Helsinki, 1925, p. 64-68, 71, 81, 129, 140. 167 Enciklopedijų, kur minimas Daukša, sąrašą galima papildyti šiomis nuorodomis: OUuv slovnik naučny. šestnacty dil. Lih-Media. Praha, 1900, p. 192. Masarykuv slovnik naučny. Dil IV, 1929, p. 51 l. Kelios bibliografijoje pateiktos pozicijos gali būti papildytos nurodo-mis į vėhau ar kita proga pakartotus spaudinius (pvz., 442 pakartota lei-dinyje J. Z u b a t y, Studie a članky, t. l (l, 2), 11, Praha, 1945-1954~ o 617 - QTŲeT HMnepaTOpcKoro reorpaqrnąecKoro o6mecrna 3a 1896 ro,rr.. C.-CTeTep6ypr, 1897, p. 42). Bibliografijoje nepagrįstai priskiriama J. Jablonskiui (žr. 19, p. 16) recenzija, išspausdinta „Sviesos" laikraštyje (1888, Nr. 1-2) ir vėliau pa-kartota Jablonskio Raštuose (t. l, 1933, p. 8-9). ši recenziJa priklauso A. Dambrauskui-Jakštui (žr. J. Balčikonio atitaisymą Jablonskio • Raštų II t., p. 428). Pastebėta ir viena didelė korektiiros klaida, iškraipanti žinomojo kal-bininko Požezinskio pavardę, kuri parašyta Tiop>KHHCKHil (p. 42). Sią trumpą recenziją galima baigti tuo, kuo buvo pradėta: Jurgio Le-bedžio „Mikalojaus Daukšos bibliografija" gražiai reprezentuoja biblio-grafijos sudarytoją. Kartu tai ir tam tikras velionio įpareigojimas tęsti ir tobulinti pradėtąjį darbą. Arnoldas Piročkinas 

Jurgis Lebedys. Mikalojaus Daukšos bibliografija

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/literatura/article/download/43030/40098

Jurgis Lebedys. Mikalojaus Daukšos bibliografija

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Literatūra

Vilnius University Press Scholarly Journals