The article deals with a Latvian translation of two Lithuanian folk songs from the collection of G.M.F. Nesselmann, which were translated by J. Endzelins in 1894.

Zinkevičius, Zenonas

English

Literatūra

LITERATŪRA XV (1) 1973 J. ENDZEL YNAS IR LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS $imtosioms gimimo metinėms Zigmas ZINI<EVICIUS Zymusis balttĮ kalbų tyrinėtojas latvių kalbininkas Janis Endzelynas, nuo kurio gimimo 1973 m. vasario 22 d. sukanka 100 metų, labai domėjosi ne tik lietuvių kalba, bet ir apskritai mūsų kultūra, ypač folkloru, visų pirma liaudies dainomis. Jis pats yra lietuvių liaudies dainas netgi vertęs į l a tvių kalbą. ,Rygos Fundamentalinės bibliotekos rankraščių skyriuje (šifras: Endzelins VII) saugomas klasikos vertimų sąsiuvinis, kuriame yra 12 lietuvių liaudies dainų, J. Endzelyno išverstų į latvių kalbą dar 1892-1894 m., t. y. kada būsimajam mokslininkui tebuvo tik 19-21 metai 1. Lietuvių liaudies dainomis J. Endzelynas domėjosi ir vėliau, netgi senatvėje. Antai žinoma, kad jau po II pasaulinio karo, 1947 m. jis išvertė iš A. Juškos rinkinio (Nr. 487) liaudies dainą ;,O kad mudvi augov" ir pa-prašė kompozitoriaus Alfredo Kalninio parašyti jai melodiją su fortepi-jono akompanimentu. Tai ir buvo padaryta. Zinoma dar viena lietuvių liau-dies daina (,,Linučius roviau ''), J. Endzelyno išversta· 1950 m.2 Prieš keletą metų J. Endzelyno „Rinktinių raštų« rinkinio sudarytoja Rasma Gryslė rado dar dviejų, iki siol nežinomų, Endzelyno lietuvių liau-dies dainų vertimus 3. Abu iš kalbminko jaunystės laikų, parašyti 1884 m. sausio mėnesį (pažymėtos -1894.1.19 ir 1894.1.28 datos). Abi liaudies dai-nos verstos iš Neselmano rinkinio 4 (Nr. 227 ir 405). Vartojama ano meto rašyba, kuri nuo dabartinės skiriasi visų pirma balsių ilgumo - nežymėjimu, raidės s su vertikaliu diakritiku apačioje rašymu vietoj š -ir raidžių ee vie-toj ie. Versta stengiantis nenutolti nuo lietuviško originalo, nors pasitaiko ir kiek laisviau išverstų vietų, pvz., ar manęs ieškot nerūpestingos (Nesel-mano tekstas: Ar manes jeszkot Nerupestingos) išversta Vai manim gana 1 Vienos iš tų dainų tekstą yra paskelbusi M. Saulė-Sleinė straipsnyje „Iš prisimi-nimų apie akademiką J. Endzelyną",-,,Literatūra ir kalba", VI, Vilnius, 1962, p. 330. 2 Plačiau apie abu šiuos vėlyvuosius vertimus rašė M. Saulė-Sleinė minėtame straips-nyje, kur pateikė ir jų tekstą. 3 Jie minimi straipsnyje: R. G rys l ė, Z. Z inke v i č i u s, J. Endzelyno archyve,-.,Kalbotyra", XXII (1), Vilnius, 1971, 96--97. . 4 G. M. F. Nes se l man n, Litauische Volkslieder, Berlin, 1853. 145 Ir jaligsmojas ( = jaliksmojas) 'argi man reikia linksmintis', sukasi man ant širdies (Sukasi man ant szirdes) išversta Manim sirdi skumdina 'man širdį liūdina'. Zemiau pateikiamas abiejų liaudies dainų latviškas vertimas kartu su lietuvišku originalu. Tiek vertimo, tiek ir originalo rašyba ir kalba palie-kama netaisyta, tik dėl techninių spaustuvės kliūčių latviškame tekste s „su vertikaliu diakritiku apačioje" pakeičiama š raide, o lietuviškame tekste vietoj z raidės su kablelio formos diakritiku viršuje pateikiama 'z 5. Iš lietuviško teksto matyti ne tik Neselmano vartota skirtinga nuo dabar-tinės rašyba, bet ir kai kurios ano meto Rytų Prūsijos lietuvių kalbos ypatybės. Latviškasis tekstas neįprastas visų pirma dėl balsių ilgumo ne-žymėjimo. Iš tikrųjų tokia latvių rašyba nebuvo ankstyvesnės J. Endzely-no rašybos variantas, bet nekalbininkų sudaryta ortografija, kaip vėliau J. Endzelynas sakydavo, ,,Rygos advokatų rašyba". Kam serojat, masas, Kam nedai,iojat? Vai manim gana l r jaligsmojas? Kam dainot lai saku, Kam ligsma bušu? Vairs neparnakšu Uz mates namu. Kas sasildis manim Nu kajas, rokas? Kas runas manim N u mi/us vardus? Tev virmate sildis Nu kajas, rokas, T ev tauteets runas Nu mi/us vardus. Ko liudit, sesytes, Ko ne dainojat? Ar manes jeszkot N erupestingos? O kur asz dainosiu, Kur linksma busiu? Ne į motytes Namus pareisiu. Ak kas man suszildįs Kojas rankeles? O kas man kalbės Meiles žodelius? Anyta suszildįs Kojas rankeles, Bernytis kalbės Meiles žodelius? 5 Rankraštį iššifruoti padėjo fil . m. k. R. Gryslė (Ryga) ir doc. J. Kabeika. Už tai jiems nuoširdi padėka. 146 Kad virmate sildis, Bus jaraud manim, Kad tauteets runas, Sirds norims manim. iI Ritos agri ce/otees, Baltu muti mazgajot Man tauteetis sanos stav, Manim sirdi skumdina. Ko, mamiųa, dariji! Mani jaunu vadiji Pee netik/a tauteeša, Pee netik/a tauteeša. Mani jaunu vadiji Pee netik/a tauteeša, Ko nei reizi redzeju, Nei vardiųu sacijit. Viųš nodzera kume/u, No kume/a segliųus; Nodzers jaunu mani ar, No roci~ias gredzenu. l el apklusti, meitiųa, No netik/a projam bedz! Es, mamil}a nevaru, Vaiųadzil}a manim nav. Anytai beszildant Graudzey pawerksiu, Bernužiui kalbant Szirdį ramdisiu. Anksti rytą keldama, Baltay burną prausdama, Stow bernytis pri szales, Sukasi man ant szirdes. Ką, moczute, padarei! Manę jauną iszleidei Ui to szelmjo bernužio, Už to szelmjo bernužio. Manę jauną iszleidei Už to szelmjo bernužio, Kur' ney kartą ne maczau, Ney žodelį ne sakiau. lįs pragere žirgužį, l r nū žirgo balnužį, Pragers ir manę jauną l r nū ranku žedužį. Ticz, dukryte, nutylėk, Nū to szelmjo tu pabegk. Motinele, ne galiu, Wainikelio ne turiu. SI. 3H.ll.3EJ1HH H JIHTOBCKHE HAPO.l).HblE DECHH 3HrMac 3HHK51B114IOC Pe3l0Me Bnepeble ny6JIHKyeTCff nepeBOJ( Ha JlilThlWCKHH ff3hlK ABYX JIHTOBCKHX H3pOJ(HblX neceH 113 c6opHHKa r. M. <l>. HecceJibMaHHa, CJ(eJJaHHblH Jl3ThlWCKHM ff3blKOBeJ(OM 51 . 9HJ(3e-J!HHOM B 1894 r. J. ENDZZLINS ANO LITHUANIAN FOLK SONGS Zigmas ZINKEVICIUS Summary The article deals with a Latvian translation of two Lithuanian folk songs from the collection of G.M.F. Nesselmann, which were translated by J. Endzelins in 1894. 147 

J. Endzelynas ir lietuvių liaudies dainos

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/literatura/article/download/43028/40096

J. Endzelynas ir lietuvių liaudies dainos

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Literatūra

Vilnius University Press Scholarly Journals