Vilniaus universiteto leidykla / Vilnius University Press
Doi
Abstract
The concept of a person as a monolithic whole that retains its identity over time is a cornerstone of criminal law theory and practice. Derek Parfit’s moral philosophy, which is based on a reductionist view of persons, challenges this concept. The article identifies and discusses two forms of depersonalization found in Parfit’s philosophy – the reductionist concept of a person and the depersonalization of actions and experiences. Based on critical literature on the implications of scalar identity to criminal law and the uses of this concept in contemporary criminal law philosophy, it is argued that the main criminal law theories can integrate it without denying their core principles. Parfit’s denial of the possibility of deserved punishment is rejected based on its inconsistencies. Finally, it is shown that the growing power of neurointerventions to change the person, combined with Parfit’s depersonalization, would raise serious moral dilemmas for some utilitarian theories, including the view endorsed by Parfit himself.Vientiso, tapatybę laike išlaikančio asmens samprata yra kertinė baudžiamosios teisės teorijai ir praktikai. Dereko Parfito reduktyvistiniu požiūriu į asmenį grįsta moralės filosofija meta iššūkį tokiai sampratai. Straipsnyje išskiriamos ir aptariamos dvi Parfito nuasmeninimo formos – reduktyvistinė asmens samprata bei veiksmų ir patirčių nuasmeninimas. Remiantis kritine literatūra, analizuojančia reduktyvistinės laipsniuojamos tapatybės reikšmę baudžiamajai teisei, bei šios sampratos pritaikymu nūdienėje baudžiamosios teisės filosofijoje, argumentuojama už tai, kad pagrindinės baudžiamosios teisės teorijos gali ją integruoti neatsisakydamos savo pamatinių principų. Parfito nuasmeninimu grįstas pelnytos bausmės galimybės paneigimas atmetamas kaip nenuoseklus. Galiausiai, parodoma, kad augantis neurointervencijų potencialas pakeisti asmenį, suporuotas su Parfito nuasmeninimu, keltų rimtas moralines dilemas kai kurioms utilitaristinėms teorijoms, įskaitant ir požiūrį, kuriam pats Parfitas išreiškia pritarimą