Susvetimėjusi istorija, svetimi įvykiai

Abstract

Human history is largely shaped by human actions – most historical events are man-made, despite nature also playing a role. Yet, people often see these events as alien, as if shaped by something or someone else. For instance, many view man-made climate change as unrelated to humanity, while non-deniers often see no way to influence it collectively. This disconnection mirrors Marx’s concept of alienation. I argue that alienation applies not only to labour but to all human-made outcomes, including historical events – this is a phenomenon I refer to as historical alienation. Estrangement from economic and political processes can lead people to feel that history is beyond their control. This perspective helps explain presentism and passivity in the face of crises, suggesting that increasing conscious participation in collective decision-making could mitigate these effects.Žmonių istoriją iš esmės suformavo žmonių veiksmai. Daugelis istorinių įvykių įvyko žmogaus dėka, nors gamta taip pat juose atliko savo vaidmenį. Tačiau žmonės dažnai į tokius įvykius žiūri kaip į svetimus, tarytum juos būtų suformavęs kažkoks kitas fenomenas ar veikėjas. Pavyzdžiui, žmogaus sukelta klimato kaita daugybės žmonių suvokime yra nesusijusi su žmonija, o tie, kas neneigia klimato kaitos, daugeliu atvejų nemato būdo kolektyviai paveikti šią kaitą. Šis atsietumas atspindi Marxo susvetimėjimo sąvoką. Straipsnyje teigiu, kad susvetimėjimas taikytinas ne tik darbui, tačiau ir visoms kitoms žmogaus sukeltoms pasekmėms, įskaitant ir istorinius įvykius – tai yra reiškinys, kurį vadinu istoriniu susvetimėjimu. Šis nutolimas nuo socioekonominių ir politinių procesų gali priversti žmones manyti, kad istorija yra už jų kontrolės ribų. Tokia perspektyva padeda paaiškinti prezentizmą bei pasyvumą krizių akivaizdoje. Todėl būtų galima teigti, kad augantis sąmoningas dalyvavimas kolektyviniame sprendimų priėmime galėtų sušvelninti šias pasekmes