Epikūras XX–XXI a. Lietuvoje: savas ar svetimas?

Abstract

The article examines the history of the translation and interpretation of Epicurean philosophy sources in Lithuania during the 20th and 21st centuries. In the independent Republic of Lithuania, no censorship institution could interfere with the translation and study of a thinker who taught an atomistic understanding of reality and denied divine providence. However, in practice, it seems that no one took up this task. After the occupation of Lithuania in 1940, translators and researchers were legally prohibited from engaging with any philosophical texts that seemed inconsistent with the officially mandated philosophy of Marxism-Leninism. Epicurus’ atomism and his proclaimed aim to liberate people from the fear of gods made him a potentially suitable author. Nevertheless, the first translations of texts by Epicurus were only published in 1977. By 1990, the ideological censorship had finally loosened its grip, yet the translations and studies of Epicurean philosophy sources in the Lithuanian language have hardly increased.Straipsnyje nagrinėjama Epikūro filosofijos šaltinių vertimo ir interpretacijų XX–XXI a. Lietuvoje istorija. Nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje jokia cenzūros institucija negalėjo sutrukdyti versti ir tyrinėti atomistinę tikrovės sampratą dėstančio ir dievišką apvaizdą neigiančio mąstytojo veikalus, bet praktiškai, regis, niekas to nesiėmė. Po 1940 m. Lietuvos okupacijos vertėjai ir tyrėjai legaliai negalėjo imtis jokių filosofinių tekstų, jei šie atrodė neatitinkantys privalomos marksizmo leninizmo filosofijos. Epikūro dėstomas atomizmas ir jo skelbiamas siekis išvaduoti žmones iš dievų baimės jį darė gerokai artimesniu autoriumi nei dievobaimingas „idealistas“ Platonas. Vis dėlto pirmieji Epikūro tekstų vertimai iš senosios graikų kalbos buvo paskelbti tik 1977 m. Nuo pirmosios Epikūro tekstų publikacijos 1977 m. iki nepriklausomos Lietuvos šiandienos praėjo beveik pusė amžiaus, tačiau, kitaip nei Platono, platonikų, Aristotelio ir stoikų, Epikūro filosofijos šaltinių vertimų ir tyrimų lietuvių kalba beveik nepagausėjo