Vinogradnaitė, Inga

English

Vilnius University Press Scholarly Journals

Baltijos ir Šiaurės šalių politologų konferencija

Politologija

168 POLITOLOGIJA, 1998/2 (12) , pradžioje Sabine Grabowski (Diuseldorfas) bei Alvydas Nikžentaitis (Klaipėda), nagrinėjęs neigiamo Jogailos įvaizdžio susiformavimą li-etuvių istoriografijoje. Antrosios dienos pranešimuose dominavo tau-tinių ritualų, tautinių švenčių formavimosi bei visuomenės nacional-izacijos problemos. Vladas Sirutavičius (Vilnius) skaitė pranešimą apie „tautos šventės" išradimą ir jos funkcionavimą Lietuvos Res-publikoje 1930-1939 m., Darius Staliūnas (Klaipėda-Vilnius) apie žuvusių karių kultą, o Joanna Minksztym (Poznanė) analizavo jaun-imo požiūrį į tautines šventes Lenkijoje. Žaismingą pranešimą kon-ferencijos pabaigoje Sportas ir tautinės emocijos Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo perskaitė prof. Alfred E. Senn (Madisonas). Konfer-encija baigėsi bendra diskusija, kurios metu susumuoti rezultatai ir nutarta konferencijos medžiagą išleisti atskira knygele. VLADAS S/RUTA VIČ/US BALTIJOS IR ŠIAURĖS ŠALIŲ POLITOLOGŲ KONFERENCIJA 1998 m. rugsėjo 25-26 dienomis Vilniuje vyko II Baltijos ir Šiau-rės šalių konferencija Regionalizmas ir konfliktų sprendimas. Šią kon-ferenciją surengė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti-tutas, Uppsalos universitetas ir Lietuvos politologų asociacija. Kon-ferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Indijos. Konferencijos pradžioje VU TSPMI direktorius dr. E.Kūris perskaitė LR Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimą konferenci-jos dalyviams, kuriame buvo palinkėta vaisingo ir kūrybingo darbo, aptariant regioninio bendradarbiavimo svarbą konfliktų sprendimui ir prevencijai. Pagrindinį pranešimą skaitė prof. Barry Buzanas, Vestminste-rio universiteto profesorius ir Kopenhagos taikos tyrimų instituto Europos saugumo projekto grupės vadovas Uo knyga Žmonės, val-stybės ir baimė 1998 m. buvo išleista lietuvių kalba). Savo prane-šime Liberalizmas ir naujoji saugumo dienotvarkė prof. B.Buzanas nagrinėjo liberalizmo, kaip šiandien pasaulyje dominuojančios KRONIKA 169 ideologijos, poveikį tarptautinio saugumo dienotvarkei. Nors libe-rali ideologija linkusi siaurinti saugumo problemų ratą, liberalizmo įgyvendinimas sukuria ekonomines, socialines, aplinkos apsaugos ir kitokias grėsmes saugumui. Vėliau konferencijos dalyviai darbą tęsė atskirose darbo grupėse. Pirmąją konferencijos dieną darbas vyko trijose grupėse. Pirmojoje buvo nagrinėjamas saugumo bendruomenės Šiaurės Eu-ropoje klausimas. U.Vesa iš Tamperės Taikos tyrimų instituto ana-lizavo saugumo bendruomenės koncepciją. Prof. A.Sergouninas ver-tino bendros saugumo sistemos Baltijos jūros regione sukūrimo perspektyvas. J.Huru iš Tamperės universiteto pasiūlė naują požiūrį į saugumą, kuriame atsisakoma karinės saugumo koncepcijos. Apie nekarinius iššūkius saugumui bei naują grėsmės supratimą kalbėjo C.J.Asbergas iš Uppsalos universiteto. C.Jonesas iš Mančesterio Metropolitano universiteto aptarė Estijos dalyvavimą tarptauti-niame kariniame bendradarbiavime. Pranešėjas pastebėjo, kad ak-tyvi Estijos pozicija tarptautiniame kariniame dalyvavime yra poli-tinė priemonė, siekiant narystės NATO. Antroji darbo grupė analizavo saugumo ir konfliktų kilmės problemas. Pirmąją dieną šioje darbo grupėje dominavo tarpetninių konfliktų klausimas. PAalto iš Helsinkio universiteto pastebėjo, kad identiteto problema yra esminė, formuluojant saugumo ir užsienio politiką. Dr. R. Vetik iš Estijos aptarė tarp-etnines problemas pako-munistinėje Estijoje. Etninių konfliktų klausimą nagrinėjo ir du pra-nešėjai iš Uppsalos universiteto - dr. M.Hammarstromas ir E.Melanderis. Daug diskusijų sukėlė M.Obergo pranešimas apie tarpetninio bendradarbiavimo modelį, sukurtą, remiantis žaidimų teorijos postulatais. Trečiojoje darbo grupėje buvo nagrinėjamos tarptautinės konf-liktų sprendimo perspektyvos. Pirmieji pranešėjai svarstė globalumo ir regionalumo santykį, kurį geriausiai išreiškia dr. E.Vareikio prane-šimo formuluotė: ,,Problemų lokalizacija, sprendimų globalizacija". Pranešėjo nuomone, globalaus pobūdžio organizacijos neiali sėkmin­gai spręsti regioninių problemų. Prof.P.Wallensteenas iš Švedijos taip pat laikėsi šio požiūrio, tačiau tuo pačiu jis teigė, kad regioninės orga-nizacijos savo ruožtu turi trūkumų, kurie neleidžia joms efektyviai spręsti konfliktų, todėl būtina ieškoti optimalių tarptautinių organiza-cijų veikimo būdų. Dr. A.Rudnitsky savo pranešime apie regioninį saugumą Vidurio Europoje ir Šiaurės Rytų Azijoje svarstė, kaip atski-170 POLITOLOGIJA, 1998/2 (12) ri regionai galėtų pasinaudoti vienas kito patirtimi, sprendžiant konf-liktus. Vėliau buvo pereita prie konkrečių konfliktų sprendimo atvejų - dr. B.Molleris kalbėjo apie saugumo dilemas Persijos įlankoje, M.-J.Fox nagrinėjo Somalio atvejį, o dr. B.M.Jainas - Pietų Azijos atvejį. Antrąją konferencijos dieną darbas vyko tik dviejose grupėse. Pratęsdami saugumo bendruomenės Šiaurės Europoje klausimą, konferencijos dalyviai nagrinėjo galimus saugumo projektus Balti-jos jūros regionui. M.Koutchinskaja iš Rusijos strateginių studijų instituto apžvelgė naują strateginę Baltijos regiono aplinką. Šiau-rės-Baltijos regioninio saugumo kūrimo ir stiprinimo problemoms aptarti savo pranešimus skyrė dr. G.Herdas, P.Joenniemi, dr. O.Reutas, dr. A.Lejinsas. Regioninis saugumas turi keletą aspektų. Vieną iš jų-vidinį valstybių saugumą ir stabilumą - aptarė F.Molleris iš Kylio universiteto. Vilniaus universiteto doktorantas E.Slavėnas aptarė nereguliarią migraciją kaip vieną iš saugumo aspektų. Kita darbo grupė tęsė saugumo ir konfliktų kilmės lyginamąją regioninę analizę. Dvi pranešėjos iš Rusijos analizavo konfliktų valdy-mo problemas. Labiau teoriniame pranešime prof. M.Lebedeva teigė, kad skirtingi veiksniai veikia konfliktų iškilimo ir jų valdymo proce-sus. Konflikto atsiradimui įtaką daro struktūriniai veiksniai, tuo tar-pu juos sprendžiant didžiausią vaidmenį vaidina procedūriniai veik-sniai. Dr. M.Gousseinova kalbėjo apie konfliktų reguliavimą Pietų Kaukaze. Jų valdymą bei sprendimą analizavo ir prof. G.Kadymovas iš Rusijos diplomatijos akademijos. Jo nuomone, produktyviausias konfliktinių situacijų reguliavimas vyksta regioniniu ar net naciona-liniu lygiu, nes čia yra lengviausia subalansuoti susikertančius intere-sus ir vertybes. Regioninio bendradarbiavimo klausimą pratęsė A.Bliūdžius savo pranešime „Baltijos ir Skandinavijos bendradarbi-avimo problemos XX a.". Prof. 0.Vorkunova iš Rusijos nagrinėjo sąlygas, reikalingas prevencinės diplomatijos, dažnai suvokiamos kaip konfliktų išsprendimą, efektyvumui. Darbo grupių veikla buvo aptarta baigiamojoje sesijoje. Daly-vių nuomone, konferencija vyko sklandžiai ir vaisingai. Buvo nutar-ta iki 1998 m. pabaigos skaitytus pranešimus išleisti atskiru leidi-niu. Kitą konferenciją numatyta surengti Rygoje. Po baigiamosios sesijos įvyko spaudos konferencija „Krizė Rusijoje ir Baltijos jūros regionas". INGA VINOGRADNAITĖ 

https://www.journals.vu.lt/politologija/article/download/41748/39180

Baltijos ir Šiaurės šalių politologų konferencija

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Press Scholarly Journals

Politologija