Žalys, Vytautas

English

Politologija

RECENZIJOS NAUJAS DOKUMENTŲ RINKINYS* Svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, 1918-1995 - Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politi-kos mokslų instituto leidinys, pradedantis Studijų šaltinių seriją ir ne-abejotinai tapsiantis geru pagalbininku visiems, besidomintiems tarp-tautiniais santykiais ir Lietuvos užsienio politika. Neperdėsime saky-dami, jog kai kurių valstybinių institucijų, pirmiausiai Užsienio reikalų, Europos reikalų ir kitų ministerijų darbuotojams, taip pat ir aukštųjų mokyklų humanitarinių disciplinų (pirmiausiai politologi-jos bei istorijos) dėstytojams šis sutarčių rinkinys taps parankine knyga. Šis dokumetų rinkinys nėra pirmasis, kuriame skelbiamos Lie-tuvos pasirašytos sutartys. Paminėtinas dar prieš karą Lietuvos Užsie-nio reikalų ministerijos parengtas ir išleistas dvitomis Lietuvos sutar-tys su svetimomis valstybėmis1 • Šiame leidinyje chronologine tvarka paskelbtos svarbiausios dvišalės Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918-1940) pasirašytos sutartys su užsienio valstybėmis. Sutarčių tekstai publikuoti ne tik lietuvių, bet ir kitos sutarti pasirašiusios vals-tybės kalba. Šiuo požiūriu minėtas dokumentų rinkinys atitinka visus tokio pobūdžio leidiniams keliamus reikalavimus. Kai kurios iki 1940 m. pasirašytos Lietuvos sutartys, nepapuolusios i antrąjį Lietuvos su-tarčių su svetimomis valstybėmis tomą, skelbtos kituose leidiniuose2. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute parengtą do-kumentų rinkinį nuo minėtų leidinių skiria tai, jog jame taip pat pub-likuojamos ir sutartys, Lietuvos pasirašytos po Nepriklausomybės at-statymo 1990 metais. Skaitytojas turi progos susipažinti praktiškai su visomis svarbiausiomis XX a. Lietuvos pasirašytomis tarptautinės su-tartimis. Tai yra neabejotinas šių dokumentų rinkinio privalumas. Re-* Svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautines sutartys, 1918-1995 l Sud. Vladas Sirutavičius, Evaldas Nekrašas, Raimundas Lopata. - Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997. - 346 p. RECENZIJOS 127 cenzuojamų dokumentų rinkinys unikalus ir kitu aspektu- pvz., 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos sutartis pirmą kartą, t.y. praėjus 77 metams nuo jos pasirašymo, dienos skelbiama su visais jos slaptais priedais. Pažymint pozityviąsias Tarptautinių santykių ir politikos moks-lų institute parengto dokumetų rinkinio puses, tenka pastebėti ir kai kuriuos šio leidinio trūkumus. Galvoje turimi ir skelbiamų sutarčių tekstai bei jų priedai, ir jų komentarai. Recenzuojame leidinyje pasitaikė korektūros klaidų. Pvz., 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Sovietų Rusijos Taikos Sutarties antrojo straipsnio priedo tekstas yra ištisai pateikiamas ir nuorodoje, ir atski-rai tekste (p. 17). Pasigendama išsamesnių kai kurių susitarimų komentarų. Tar-kim, skelbiant Suvalkų sutartį, pirminiu šaltiniu nurodomas Lietuvos sutarčių su svetimomis valstybėmis pirmasis tomas. Tačiau sudarytojai nekomentuoja, kad minėtame leidinyje šis susitarimas yra priskirtas „politinių sutarčių" kategorijai. Atsižvelgus i kontraversijas, kilusias tarp Lietuvos ir Lenkijos, aiškinant 1920 m. spalio 7 d. Suvalkuose pasirašyto dokumento pobūdį, leidinio sudarytojams vertėjo plačiau pakomentuoti tas aplinkybes, kuriomis dviejų šalių susitarimas dėl paliaubų sudarymo Lietuvoje buvo traktuojamas kaip politinė sutartis. Didžiausiu rinkinio sudarytojų neapsižiūrėjimu laikytina tai, jog dokumentų rinkinyje neskelbiamas 1934 m. rugsėjo 12 d. Ženevoje pasirašytą Lietuvos, Latvijos bei Estijos Santarvės ir bendradarbiavi-mo sutarti papildantis slaptas protokolas. Nieko apie ji neužsimena-ma ir komentaruose. O būtellt šiame slaptame protokole buvo kon-kretizuojamas sutarties trečiasis straipsnis, pripažistantis specifinių problemų (sudariusių išimti iš sutarties pirmajame straipsnyje numa-tytų isipareigojimų) egzistavimą. Šis priedas buvo ypač svarbus Lietu-vai, kadangi jame buvo užfiksuota, jog Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybės specifine problema laikė tik Lietuvos ginčą su Lenkija dėl Vilniaus. Taigi, pasirašant santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, Klai-pėdos klausimas trijų Baltijos valstybių nebuvo traktuojamas kaip spe-cifinė Lietuvos užsienio politikos problema. Vadovaudamasi šiuo slap-tu protokolu paraidžiui, Lietuva galėjo tikėtis politinės ar bent mora-linės Latvijos ir Estijos paramos ginče su Vokietija dėl Klaipėdos. Ir nors ši svarbi slapto papildomo protokolo nuostata vėliau buvo igno-ruojama (praktinėje santykių su Lietuva ir Vokietija plotmėje Latvija bei Estija specifinės problemos statusą taikė ir Klaipėdos problemai), 128 POLITOLOGIJA, 1997/2 (10) Lietuvos užsienio politikos tyrinėtojams tai yra labai svarbus ir įdo­mus dokumentas. Be jau minėto specifinių problemų konkretizavi-mo, slaptuoju protokolu Baltijos valstybės patvirtino, jog nėra susiju-sios su trečiomis šalimis jokiais Santarvės ir bendradarbiavimo sutar-čiai prieštaraujančiais įsipareigojimais, Ten pat Latvija ir Estija deklaravo sustabdančios 1934 m. vasario 17 d. dvišalės sutarties 6-ojo str. (dėl trečiųjų šalių prisijungimo) taikymą visam trišalės sutarties galiojimo laikui3. Dar viena neprincipinė pastaba - mūsų manymu, vartojant neoficialų 1934 m. pasirašytos Lietuvos, Latvijos ir Estijos sutarties pavadimą, būtų tikslingiau sakyti ne ,,Baltijos Antantė", o ,,Baltijos Santarvė". Nelabai suprantama, kodėl antrojoje rinkinio dalyje kai kurių dokumentų oficialus pavadinimas yra dalomas kabutėmis. Apskritai, pateikiant tikslius sutarčių tekstus, sudarytojams reikėjo būti nuosek-lesniems ir preciziškesniems. Antra vertus, sunku paaiškinti ir krite-rijus, kuriais vadovaujantis, vienos po 1990 m. pasirašytos sutartys priskiriamos prie „svarbiausiųjų", kitos, matyt, tokiomis nelaikomos ir todėl į rinkinį neitraukiamos. Negi Lietuvos Respublikos ir Baltaru-sijos Respublikos sutartis dėl geros kaimynystės ir bendradarbiavimo (pasirašyta 1995 m. vasario 6 d., įsigaliojo 1996 m. balandžio 26 d.) bei Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl Lietu-vos ir Baltarusijos valstybės sienos (pasirašyta 1995 m. vasario 6 d, įsigaliojo 1996 m. balandžio 26 d.) yra mažiau „svarbios" už Baltijos asamblėjos nuostatų papildymą? Sutarčių parinkimo kriterijų klausi-mas aktualus ir atsižvelgiant i leidinio pavadinimą, kadangi ten nenu-rodoma, ar bus skelbiamos tik politinės, ar visos svarbiausios (taip pat ir ekonominės) Lietuvos pasirašytos tarptautinės sutartys. Drįstume teigti, jog Europos Bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos, Europos anglies ir plieno bendrijos iš vienos pusės ir Lietuvos Res-publikos iš kitos pusės sutartis dėl laisvos prekybos ir su prekyba susijusių dalykų (pasirašyta 1994 m. liepos 18 d., įsigaliojo 1995 m. sausio l d.) yra ne mažiau reikšminga Lietuvai už daugelį antrojoje dokumentų rinkinio dalyje publikuojamų sutarčių. Taigi, galima būtų teigti, kad leidinio pavadinimas tik iš dalies atspindi jo turinį. Nepaisant šių kelių kritinių pastabų, dokumentų rinkinys Svar-biausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, 1918-1995 yra seniai lauktas ir reikalingas leidinys. VYTAUTAS ŽALYS RECENZIJOS 129 PASTABOS IR NUORODOS ' Lietuvos Sutartys su svetimomis valstybėmis: Užsienio reikalų ministerijos leidinys l Sud. Pranas Dailidė. - T. l (1919-1929). - Kaunas, 1930. - 726 p.; T. 2. (1929-1939) - Kaunas, 1939. - 712 p. 2 Lietuvos okupacija ir aneksija, 1939--1940: Dokumentų rinkinys. - Vilnius, 1993. - 408 p.: Lietuvos istorijos šaltiniai. -T. 4. - Vilnius, 1961. - 862 p. 3 Pabaltijo Santarvės ir bendradarbiavimo sutarties slapto papildomo prokolo tekstą žr.: Estijos Valstybinis Centrinis Archyvas. - F. 957. - AP. 5. - B. 844. - L. 82. LIETUVOS ELITO STUDIJA* Klausimas ,,Kas valdo?" visais laikais buvo viena esmingiausių empirinių politikos mokslų problemų. Bet kokios kalbos apie elitą pradžia yra paprastas faktas, kad kai kurie žmonės turi daugiau galios nei kiti: jie yra elitas. Nuo jų nuomonės priklauso svarbūs politiniai sprendimai pobūdis. Šie žmonės labiausiai įtakoja daugybę mūsų gy-venimo sferų. Todėl visuomenės savivokai ypač svarbu žinoti, kokio-mis vertybes vadovaujasi šie žmonės, kuo remdamiesi jie priima spren-dimus apie visuomenės gyvenimo tvarką. Iki šiol išties mažai žinojo-me, kas ir koks yra Lietuvos elitas. Dabar ši spraga nors truputį užsipildė. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto leidžiamoje serijoje Studijų šaltiniai pasirodė nauja Kęstučio Masiulio studija apie Lietuvos elitą. Tai pirmoji Lietuvoje knyga, ku-rioje empiriškai tyrinėjamos ir analizuojamos įtakingiausių visuome-nės grupių ekonominės ir politinės orientacijos. Knyga parašyta, re-miantis keleto elito atstovų apklausų, atliktų 1993-1995 metais, duo-menimis. Iš viso buvo atliktos penkios apklausos: po dvi 1993 ir 1995 metais bei viena apklausa 1994 m. Iš viso apklausta nuo 335 iki 414 elito atstovų. Tiesa, tyrimas neaprėpia visų elito grupių, o tik tas, ku-rios, autoriaus nuomone, daro didžiausią įtaką šalies ekonominiam gyvenimui. Tos grupės yra politikai, valdininkai, žurnalistai, moksli-ninkai ir verslininkai. Kalbant apie duomenų aktualumą, būtina pa-minėti dar vieną išlygą: visos apklausos atliktos LDDP vyriausybės * Masiulis K. Lietuvos elitas: Ekonominės vertybės. Politinės orientacijos. Prognozės. - Vilnius: Pradai, 1997. - 170 p. 

Naujas dokumentų rinkinys

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/politologija/article/download/41881/39293

Naujas dokumentų rinkinys

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Politologija

Vilnius University Press Scholarly Journals