Josiukaitė, Inga

English

Vilnius University Press Scholarly Journals

Amsterdamo sutartis ir Lietuvos galimybės

Politologija

148 POLITOLOGIJA, 1997/2 (10) Seminaro rengėjai ir svečiai teigiamai įvertino seminaro darbą, kuris, reikia tikėtis, nebus vienintelis Vilniaus universiteto Tarptauti-nių santykių ir politikos mokslų instituto bei Venecijos Komisijos bendras renginys. Be to, Venecijos Komisija seminare skaitytus pra-nešimus išleis atskiru leidiniu prancūzų ir anglų kalbomis. JUOZAS VALAITIS AMSTERDAMO SUTARTIS IR LIETUVOS GALIMYBĖS 1997 m. lapkričio 7 dieną Vilniaus universiteto Senato salėje įvyko konferencija Amsterdamo sutartis ir Lietuvos pasirengimas na-rystei Europos Sąjungoje. Šios konferencijos organizatoriai - Euro-pos integracijos studijų centras, Europos Komisijos delegacija, Vil-niaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas bei Užsienio reikalų ministerija. Konferencijoje buvo skaitomi pra-nešimai Europos Sąjungos (ES) dabarties ir jos reformų klausimais, nagrinėjama Lietuvos stojimo i ES problematika, diskutuojama kitais aktualiais klausimais. Europos integracijos studijų centro direktorius Gediminas Vit-kus savo pranešime Europos Sąjunga XX a. pabaigoje: imperija, fede-ralizmas, federacija ar unikumas? mėgino atsakyti į klausimą, į kokį valstybių darinį XX a. pab. išsivystė ES ir apibendrindamas bandė paaiškinti, kodėl naujų narių priėmimas yra toks sudėtingas. Anot pranešėjo, skiriami du pagrindiniai požiūriai į ES: federalizmas ir tarpvyriausybiškumas. Pasak federalizmo atstovų, ES funkcionuoja daugiau kaip federacija - ir ES institucijos, ir šalių-narių vyriausybės veikia pagal numatytą kompetenciją. Antrojo požiūrio šalininkai pri-oritetą teikia valstybės suverenitetui - bendradarbiavimas tarp vals-tybių turėtų apimti tik bendrus interesus. · Šios teorijos nėra visiškai tikslios. Jos atsiriboja nuo išorės sąlygų, kurios turėtų stipriai įtakoti nacionalinių interesų įgyvendinimą. Pranešėjo nuomone, ES tiktų vadinti unikalia valstybių sambū­vio forma, kuriai su tam tikromis išlygomis būdingi konsensualinės demokratijos bruožai - fiksuota teritorinė ir organizacinė segmentų autonomija, elitų atstovų klubas arba kartelis, veto teisė, proporcingas KRONIKA 149 atstovavimas. Viena iš priežasčių, stabdančių ES plėtimąsi, yra jos konsensualinė prigimtis. Čia sprendimai priimami „bendro mažiau-sio vardiklio" būdu, o tai stipriai apsunkina jų priėmimą labai svar-biais ES klausimais. Kiti du pranešėjai - Europos integradijos studijų centro direk-toriaus pavaduotojas Klaudijus Maniokas ir LR nuolatinės misijos ES patarėjas Rytis Martikonis - aptarė Amsterdamo sutarties pagrindi-nius bruožus, jos nwnatomus pasikeitimus įvairiose ES institucijose, naujus funkcionavimo mechanizmus. Ši sutartis turėjo nustatyti naujų narių priėmimo principus, pradėti svarbiausių ES institucijų reformą. Kadangi ES pagrindiniai sprendimai priimami jau minėtu „mažiau-sio vardiklio principu", radikalių sprendimų nebuvo galima laukti. Amsterdamo sutartyje nėra nei griežtai nustatyto naujų narių priėmi­mo mechanizmo, nei esminės ES institucijų reformos principų. Kita konferencijos dalis buvo skirta Lietuvos pasirengimui ES narystei aptarti. Pasirengimo deryboms su ES dėl narystės specialio-sios delegacijos vadovas Gediminas Šerkšnys kalbėjo apie galimą Lie-tuvos strategiją siekiant narystės ES ir pagrindinių šalies institucijų, koordinuojančių šalies integraciją, darbą. Nėra tiksliai pasakyta, kiek valstybių bus pakviesta gruodžio mėnesį pradėti derybas dėl narystės ES. Politologai svarsto įvairias galimybes - gali būti pakviesta tik viena valstybė (Vengrija), o gali ir visos. Lietuvai reikėtų pakeisti kai kuriuos akcentus savo pozicijoje dėl stojimo taip, kad būtų pabrėžia­mas individualus Lietuvos pasirengimas pradėti derybas, neatsisakant ir „bendro starto" idėjos. Tai reikalinga todėl, kad, ES įsitikinimu, individualios stojimo į ES pradžios siekia tik tos šalys, kurios mano esančios tam pakankamai pasirengusios. Kitas svarbus Lietuvos uždavinys - plačiau informuoti Europos Komisiją ir šalis nares apie dabartinius Lietuvos pasiekimus ir taip pakeisti vyraujančią nuomonę apie Lietuvą bei įrodyti, kad Lietuva jau yra pasirengusi pradėti derybas dėl narystės ES. Pagrindinis Lietu-vos tikslas šiuo metu yra derybų pradžia. Pasirengimo deryboms su ES dėl narystės specialiosios delegaci-jos vyriausiasis specialistas Egidijus Vareikis, aptardamas geopoliti-nius Lietuvos integracijos į ES aspektus, taip pat pabrėžė, kad labai svarbu pradėti derybas dėl narystės. Europoje neišvengiamai kažkur turės būti nubrėžta linija. Tik klausimas, kur ši linija bus. Jau dabar aišku, kad ES nenorės bent jau kol kas savo narėmis pavadinti nei Bosnijos, nei Albanijos, nei Rusijos. Pagal ES formuluotę dėl naujų 150 POLITOLOGIJA, 1997/2 (10) narių priėmimo „daugiau kaip du ir mažiau kaip šeši" Europos komi-sija pasiūlė derėtis tik su penkiomis pretendentėmis, taip kurių Lietu-vos nebuvo. Šis skaičius buvo nustatytas nesiremiant objektyviais pa-sirengimo narystei kriterijais. O nepakviesta deryboms šalis jau iš kar-to praranda didelę dalį investicijų, sulėtėja jos vystymasis. Vilniaus universiteto Taiptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Ramūnas Vilpišauskas aptarė Lietuvos ūkio kon-kurencingumo svarbą integruojantis į ES. Apibrėžiant konkurencin-gumo sąvoką kyla daug problemų. ES, siekiant ivertinti valstybės ūkio konkurencingumą, siūlo tokias priemones kaip bendras ekonomikos išsivystymo lygis (bendrojo nacionalinio produkto dalis vienam žmo-gui), privatizacijos apimtis, valstybės skolos dydis, užsienio prekybos dalis, finansų rinkos išsivystymas, finansų sistema ir pan. Pakankamas konkurencingumo lygis turėtų užtikrinti gerą žmonių pragyvenimo lygį. Kol kas Lietuvoje konkurencingumas pasiekiamas, užkeliant na-cionalinės valiutos vertę ir išnaudojant pigią darbo jėgą, o tai, integ-ruojantis į ES, turės greitai išnykti. Lietuvos pasirengimą acquis communautaire priėmimui aptarė Europos reikalų ministerijos Europos departamento direktorius Ar-tūras Kazlauskas. 1997 m. Lietuvoje bus baigta kurti teisės harmoni-zavimo institucinė sistema, kuri apims tokias šio proceso dalis, kaip ES teisės duomenų bazės kūrimas ir valdymas, dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, teisės aktų projektų rengimas, projektų atitikimo ES teisei ekspertizė, monitoringas. 1996 m. pab. įkurta Europos reikalų ministerija tapo pagrindinė už teisės harmonizavimo procesą atsakin-ga institucija. Pagal naują nacionalinės teisės harmonizavimo progra-mą, ES teisės aktų skaičius, su kuriais turės būti harmonizuojama nacionalinė teisė, padidėjo nuo 354 iki 552. Programoje numatyta daugumą ES teisės aktų suderinti su atitinkamais Lietuvos teisės ak-tais iki 2000 m. Ši programa numato harmonizuoti įstatymus aplin-kos apsaugos, žemės ūkio, vartotojų teisių, pramonės gaminių judėji­mo, darbo saugso ir kt. srityse. Pagrindinės teisės harmonizavimo vyk-dymo grandys yra ministerijos, kurios yra atsakingos už savo srityje rengiamų įstatymų atitikimą ES teisės aktams. Harmonizavimo pro-cesui labai svarbus Teisės biuras, jau įsteigtas prie Europos reikalų ministerijos. Jo pagrindinė funkcija yra teikti išvadas dėl visų įstaty­mų ir Vyriausybės nutarimų atitikimo ES teisės normoms. Monito-ringas šiuo metu daugiausia vykdomas per ataskaitas už atliktus dar-KRONIKA 151 bus, bet naujas monitoringo sistemos projektas jau yra rengiamas. Kon-trolės mechanizmas yra suformuotas ir jo pagrindinė atrama yra Eu-ropos reikalų ministerija. Konferencijos dalyviai išreiškė pageidavimą, kad, koordinuojant Lietuvos integracijos i ES procesą, būtų daugiau naudojamasi moksli-ninkų paslaugomis. Apibendrindami dalyviai sutiko, kad Lietuvos pa-sirengimas deryboms su ES yra ne prastesnis, nei daugelio kitų kandi-dačių, todėl būtina dėti visas politikų, diplomatų, mokslininkų pa-stangas, kad šis tikslas būtų pasiektas. INGA JOSJUKAITĖ 

https://www.journals.vu.lt/politologija/article/download/41887/39299

Amsterdamo sutartis ir Lietuvos galimybės

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Press Scholarly Journals

Politologija