Kacevičius, Romualdas

English

Vilnius University Press Scholarly Journals

Modernusis socialinis konfliktas

Politologija

186 POLITOLOGIJA, 1997/ 1 (9) chijai tarptautinė padėtis - didžia dalimi Lietuvai lieka pageidaujami nei praktiškai realizuoti. Viena didžiausių knygos sėkmių yra nagrinėjamų klausimų iliust-ravimas dialogais . Dialoginė fonna argumentacijai suteikia konkretu-mo ir aiškumo, yra pakankamai įtikinama ir patraukli. Reikėtų taip pat pažymėti gerąprof. A. Šliogerio vertimą iš anglų kalbos. Tai pradžia didelio darbo lietuviškos politikos mokslų tennini-jos kūrime. ALGIMANTAS JANKAUSKAS MODERNUSIS SOCIALINIS KONFLIKTAS* Turime jau dvi (iš dvidešimt aštuonių išleistų) garsaus konflikto-logijos teoretiko, žinomo politiko, Oksfordo St. Antony koledžo rekto-riaus sero Ralfo Dahrendorfo knygas lietuvių kalba'. Gaila tik, kad tarp jų nėra teoriniu požiūriu pačios reikšmingiausios - Klasės ir kla-sinis konfliktas industrinėje visuomenėje, kurios vokiškasis leidimas pasirodė 1957 m., o papildytas angliškas leidimas - 1959 m. Šioje be-ne geriausiai žinomoje knygoje R. Dahrendorfas išdėsto savo konflik-to teorijos varianto bendrąsias prielaidas, kurios recenzuojamoje kny-goje yra toliau modifikuojamos ir kurias, norint aiškiai suvokti šios knygos mintis, reikia gerai žinoti. Konflikto teorijos pradininku, netgi tėvu, sociologijoje laikomas Karlas Marxas. Jo darbuose buvo sufomuluotos pagrindinės konflik-to teorijos prielaidos2. R. Dahrendorfas balansuoja tarp K. Marxo ir Anthony Smitho teorinių pozicijų, juos abu kritikuodamas ir tvirtinda-mas, kad ir iš vieno, ir iš kito pernelyg daug buvo tikėtasi. Ankstyvojo R.Dahrendorfo konfliktinis požiūris į visuomenės funkcionavimą, kurį jis supriešino su tuo metu sociologijoje vyravu-siu funkcionalistiniu požiūriu (Talcottas Parsonsas, Robertas K. Mer-tonas ir kt. ), rėmėsi tokiomis prielaidomis: (l) visose socialinėse siste-• Dahrendorf R. Modernusis socialinis konfliktas: Esė apie laisvės politiką. - Vilnius: Pradai. - 1996. - 333 p. - (Atviros Lietuvos knyga: ALK). - Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė. Valantiejus A. Ralfo Dahrendorfo teorinė mintis ir politinė savivoka. l/ Ibid. - P. 315-321. RECENZIJOS 187 mose vertingi ir riboti resursai (turtas, valdžia ir t.t.) visada yra pa-skirstomi nelygiai; (2) šis nelygus resursų paskirstymas neišvengia-mai sukelia interesų konfliktus, kurie galiausiai pavirsta atvirais susi-dt1rimais tarp ttĮ, kurie turi ir tų, kurie neturi; (3) šie konfliktai baigiasi socialinės sistemos pokyčiais bei reorganizacijomis, bet tai iš esmės nieko neišsprendžia, nes sukuriama nauja nelygybė, kuri gimdo nau-jus konfliktus ir naujus socialinius pokyčius, t.y. konfliktų panaikinti neimanoma - galima tik bandyti juos „prisijaukinti", kuriant raciona-lią socialinių institucijų vykdomą politiką; ( 4) politinės bei socialinės idėjos ar ideologijos nėra visuomenę integruojančios vertybės (kaip manė funkcionalistai), o greičiau tėra tie ginklai, kuriais konkuruojan-čios grupuotės „mušasi" dėl tų ribotų resursų3 . Reikia pastebėti, kad vėlyvasis, šios knygos, R. Dahrendorfas yra žymiai nuosaikesnis, tikrai ne toks konfliktiškas. Knygą sudaro aš-tuoni skyriai, kuriuose jis išdėsto savo aiškinančiąsias bei normatyvi-nes (naują visuomenės sutarti propaguojančias) teorijas. Pabandysiu trumpai eksplikuoti pagrindines knygoje pateikiamas aiškinimo sche-mas. Knygą autorius apibūdina kaip esė apie modernųji socialini kon-fliktą ir laisvės politiką. Laisvės politika - tai politika gyventi su kon-fliktu. R.Dahrendorfas išskiria ikimodernųji socialini konfliktą (kurio beveik nenagrinėja) ir modernųji socialinį konfliktą. Modernusis so-cialinis konfliktas prasidėjo prieš du šimtmečius po didžiųjų revoliuci-jlĮ, ir yra susijęs su ekonominių ir socialiniųjėgų susidūrimu. Tai kon-fliktas tarp gerovės ir pilietiškumo, arba, kitaip tariant, konfliktas tarp aprūpinimo ir teisių suteikimo. Šiuolaikinis socialinis konfliktas yra platesnis negu anksčiau jo nagrinėtas klasių konfliktas. Tai konfliktas tarp aprūpinimo ir teisių suteikimo. Jo esmę autorius paaiškina jo pa-vadintu „Martinezo paradoksu". 1996 m. R. Dahrendorfas lankėsi san-dinistinėje Nikaragvoje, kur pamatė, kad parduotuvių lentynos atrodo skurdžiai, o visi išdėlioti maisto produktai bei drabužiai vienodi ir labai paprasti. Pokalbyje su Nikaragvos užsienio reikalų ministru jis išsakė savo nuostabą ir gavo, kaip pats sako, stulbinantį atsakymą: ,,Jūs, at-rodo, kritikuojate faktą, kad mūsų parduotuvėse mažai ką galima nusi-pirkti. Galbūt tai tiesa, bet. .. iki revoliucijos mūsų parduotuvės buvo pilnutėlės. Managvoje galėjai rasti visiškai tą patį ką ir Majamyje. Ta-čiau dauguma žmonių negalėjo nieko nusipirkti. Žmonės, prispaudę 188 POLITOLOGIJA, 1997/1 (9) nosis prie parduotuvių vitrinų, grožėdavosi prekėmis, bet jos buvo skirtos ne jiems. Mes visa tai pakeitėme. Šiandien kiekvienas žmogus šalyje gali nusipirkti bet ką iš to, kas yra. Dar truputis sėkmės, ir, Ame-rikai leidus, greitai visiems visko teks daugiau''-4. Tai tikras paradoksas - revoliucija pasauli, kuriame perteklius buvo skirtas nedaugeliui, pa-keitė pasauliu, kur kiekvienas gauna tik trupinėlį. Vienu atveju žmonės neturi pinigų (,,įleidimo bilietų", pagal R. Darendorfą), o kitu jiems ne-leidžiama įeiti ir pirkti (kaip specparduotuvėse). R. Dahrendorfo nuo-mone, norint pakelti žmonių gerovę, būtini abu dalykai: suteikti teises ir aprūpinti. Tokia jo pagrindinė normatyvinė tezė. Ją pagrįsti bei pa-aiškinti, kaip istoriškai vyko tokio pagrindimo procesas, ir yra skirta visa knyga. Kaip suderinti teisių suteikimą ir aprūpinimo galimybes, kaip tie klausimai buvo sprendžiami pastarųjų dviejų šimtmečių Europos so-cialinių santykių istorijoje ir ką reikėtų daryti pasauliniu mastu - štai trys pačios svarbiausios R. Dahrendorfo analizės temos. Svarbiausios šalutinės temos - K. Marxo, A. Smitho, Maxo Weberio istorijos sche-mų kritikos, industrializmo bei ,,kazino kapitalizmo" raidos apžvalgos, totalitarizmo ir kitų diktatorysčių analizė bei svarbiausių šiuolaikinės visuomenės pavojų - skurstančios užribio klasės, anomijos augimo - keliamų grėsmių aptarimas. Pagrindinė R. Dahrendorfo aiškinančioji tezė: įvykus moderniz-mo revoliucijoms, pasikeitė konflikto pobūdis - į sceną įžengė klasių konfliktas. Jis ir buvo pagrindinis variklis, artėjant, Immanuelio Kanto žodžiais tariant, prie pilietinės visuomenės kaip teisingumo ir laisvės sąjungos. Ikimodernusis socialinis konfliktas kilo, susidūrus toms sociali-nėms jėgoms, kurios stengėsi išsaugoti absoliutų įsišaknijusių val-džios hierarchinių struktūrų status quo su jėgomis, kurios buvo suin-teresuotos pokyčiais. Susikūrus nacionalinėms valstybėms, jos tapo būtinais įrankiais, siekiant įtvirtinti moderniąją sutarti, pakeitusią feo-dalinius ryšius ir sudariusią įstatymų ir juos sudarančių institucijų pa-grindą. Taip atsirado pilietybės principas, ir toliau viena iš pagrindinių moderniojo visuomenės konflikto temų tapo kova dėl pilietybės išplėtimo. R. Dahrendorfas, remdamasis anglų sociologo Thomaso H. Marshallo pateikta tikrai gražia analitine schema (kurią pats R. Dah-RECENZIJOS 189 rendorfas pavadino socialinės analizės perlu), nuosekliai analizuoja, pavyzdžiui, aprašydamas balsavimo teisės raidos istoriją, kaip vyko klasių konfliktai dėl pilietyhės teisių išplėtimo. Šioje išsamioje analizė­je buvo išskirti trys - pilietinių, politinių ir socialinių teisių - proce-so etapai. Pirmasis etapas vyko aštuonioliktajame, antrasis - devy-nioliktajame, o trečiasis - dvidešimtajame amžiuje. Tai ir buvo trys moderniojo konflikto raidos etapai. Didelė šio darbo dalis ir aiškina, kaip vyko tie etapai , kas atsirado ir kokias tai sukėlė socialines pasekmes. Pilietinių teisių etapas buvo hierarchijos pabaiga ir pilietinių tei-sių pradžia. Buvo pradėti taikyti pamatiniai socialinės tvarkos princi-pai - įstatymų valdžios ir lygybės prieš įstatymą bei sukurta teisinio proceso tvarka. Pagrindinis principas - visi visuomenės nariai yra pi-liečiai, visi piliečiai paklūsta įstatymams, ir visi yra lygūs prieš įsta­tymus. Politinių teisių etapas: kol įstatymai gina ne visų piliečių intere-sus, valdžia negali apsaugoti nuo rimtos suteikiamų teisių nelygybės, todėl pilietines teises būtinai turėjo papildyti politinės teisės , t.y. bal-savimo teisė, susirinkimų laisvė, žodžio laisvė. Politinės teisės tapo in-tegracijos į visuomenę galimybe. Toliau R. Dahrendorfas pabrėžia skir-tumus tarp JAV ir Europos: amerikietiškoji samprata yra pilietinės ir po-litinės teisės bei atvirumas, o Europoje eita toliau link socialinių teisių suteikimo. Socialinių teisių etapas: R. Dahrendorfas paaiškina, kodėl čia buvo nutarta suteikti dar ir socialinių teisių. Europoje visuomenė ma-nė, kad reikia daugiau negu tik pilietinių ir politinių teisių, nes dėl eko-nominio silpnumo įtakos politinės teisės dažnai tampa tik ciniška lais-vės parodija. Taip moderniosios visuomenės pasiekė klasių kovos pa-baigą, nes tos kovos esmė buvo pašalinti teisių suteikimo nelygybę. Taip buvo pasiekta laisvės konstitucijos esmė - sugebėjimas įgyven­dinti pokyčius be revoliucijų. Nors klasiniai konfliktai tapo valdomi, bet socialiniai konfliktai visiškai neišnyko. Augimas yra pagrindinė moderniosios ekonomikos problema, bet pats savaime jis nesukelia „geresnio", tai yra sąžiningesnio ar teisin-gesnio, paskirstymo. Politiniuose moksluose vyraujanti gerai žinoma ekonominė demokratijos teorija nesugeba užčiuopti svarbių šalutinių 190 POLITOLOGJJA, l 997/1 (9) senojo klasių konflikto prijaukinimo efektų ir pervertina naujosios si-tuacijos stabilumą. Moderniojo socialinio konflikto autorius kritikuoja tas nelygybės apraiškas, kurios varžo pilietinį dalyvavimą socialiniais, ekonominiais ar politiniais aspektais, ir nustato teises, įtvirtinančias visišką ir tvirtą pilietybės statusą. Knyga baigiama normatyvine-reformatoriška dalimi - samprota-vimais apie naują visuomenės sutarti ir pasaulinę pilietinę visuomenę. Paaiškinęs, kur šiandien atsidūrė Vakarų demokratija, nurodęs, kur link ji turi eiti,jei nori išsaugoti politinę ir socialinę laisvę, R. Dahren-dorfas mano, kad gali egzistuoti radikali liberalioji alternatyva dabarti-nei nestabiliai situacijai, kai daugumos klasė prarado pasitikėjimą bei tapo protekcionistiška visomis šio žodžio prasmėmis, o socialdemok-ratija kone priėjo liepto galą. Programinės užduotys - atverti bevaisi biurokratijos pasauli ir detalizuoti liberalią pagrindinių bendrųjų teisių suteikimo visiems piliečiams politiką. Kadangi vis labiau trūksta darbo, tai konstitucinis liberalas R. Dahrendorfas (taip jis pats save vadina) siūlo atlikti darbo perskirs-tymą. Nors ir kaip panašios priemonės yra skausmingos darbo pasau-lio pasiturintiems, tačiau jos būtinos, norint išlaikyti visuomenę. Pa-našiai reikėtų elgtis su skurdu ir taip trukdyti formuotis užribio klasei . Minimalių pajamų garantijos turi būti institucionalizuotos. Atvirai kal-bant, tai nelabai panašu i „radikalaus liberalizmo" programos išdėsty­mą, nors, tiesą sakant, savo poziciją galiausiai jis pavadina „instituci-niu liberalizmu". Tarptautinius klausimus aptaria paskutiniame skirsnyje apie „pa-saulinę pilietinę visuomenę". Jo nuomone, pilietinė visuomenė vie-noje šalyje jokiu būdu negalima, nes pilietines visuomenes, remiantis l. Kanto argumentais, išlaikyti įmanoma, tik suvokus jas kaip laiptelius į pasaulinę pilietinę visuomenę. Dabartinė visuomenė bus netobula tol, kol pilietybė - tik saujelės privilegija, o didžioji žmonijos dalis ko-voja, kad išliktų. Pirmas žingsnis į Pasaulinę Pilietinę Visuomenę ( di-džiosios raidės R. Dahrendorfo)-visų vyrų ir moterų visuotinių tei-sių pripažinimas, sukuriant tarptautinį teisės organą. Knyga baigiama tuo, kad Martinezo paradoksas yra iššūkis, o ne lemtis, nes didžiai-siais moderniosios istorijos momentais jį pavykdavo išspręsti, o, galų gale, moderniosios pilietinės visuomenės nėra tokia jau bloga vieta, RECENZIJOS l 91 jeigu tik neprarandame įkarščio jų tobulinti. Matyti, kad R. Dahrendor-fas to tikrai neprarado, netgi įgijo. Knygos skyrius Aštuntojo dešimtmečio krizė yra gerokai pase-nęs, nes pasaulyje išryškėjo procesai, žinomi „globalinio kapitalizmo" vardu. Kaip nurodo Masačiusetso technologijos instituto profeso-rius, žymus pasaulio ekonomikos ekspertas L. C. Thurow knygoje Ka-pitalizmo ateitis: Kaip dabartinės ekonominės jėgos formuoja 1yt-dienos pasaulį, Vakarų pasaulyje dėl kapitalo perkėlimo ten, kur pi-gesnė darbo jėga, sparčiai didėja bedarbystė, krinta darbo užmokestis, atsiranda naujas liumpenproletariatas, monopoliniai koncernai tampa tokie galingi, kad šalių vyriausybės nebepajėgia jų suvaldyti ir pan., todėl vis labiau aiškėja, kad klasikiniai klasiniai konfliktai ne nyksta, kaip manė R. Dahrendorfas, o, priešingai,jie pamažu stiprėja5 . PASTABOS IR NUORODOS 1 Pirmoji knyga buvo: Dahrendorfas R. Apmąstymai apie revoliuciją Eu-ropoje: Laiškas, kurį ketinta pasiųsti džentelmenui i Varšuvą. - Vilnius: Periodi-ka, l 990. - 132 p. Ši politinės publicistikos knyga lietuvių kalba pasirodė tais pačiais metais kaip ir angliškasis originalas, vadinasi, ji gerokai aplenkė 1987 m. išėjusią recenzuojamą knygą, pasiekusią mus tik po dešimtmečio. 2 Kiti du ankstyvieji svarbiausi konfliktologai - Georgas Simmclis ir Ma-xas Weberis. R. Dahrendorfas kartu su L. A. Coseriu bei R. Collinsu buvo patys žymiausi antros, dabar jau galima sakyti viduriniosios, kartos konfliktologai. Svarbiausi pastarųjų darbai buvo: Coscr L. A. The Functions of Social Conflict. - New York: Free Press, 1956; Collins R. Conflict Sociology. - New York: Academic Press, l 975. Apie konflikto teorijos pagrindines prielaidas bei jų gimi-mą žr.: Turner J. H., Beeglcy L., Powers Ch.H. The Emergence of Sociological Theory. - 2nd ed. - Belmont (Cal.): Wadsworth, 1989. 3 Lietuvos politinę situaciją konfliktyvistai analizuotų taip: yra „nepriklau-somybininkų" ir „socialinio teisingumo ieškotojų" interesų grupuotės. Pirmieji kaltintų antruosius, kad „nori parduoti nepriklausomybę" (taip sunkiai iškovotą pagrindinę vertybę) Rusijai, o antrieji kaltintų pirmuosius, kad šie „pažeidžia so-cialinio teisingumo principus, skurdina liaudį, sugriovė ūkį ir t.t.", bet iš tiesų tai tėra tik dvi tarpusavyje dėl ribotų resursų kovojančios, panašių tikslų siekiančios (pvz., pasinaudoti privatizacija, pakilti į valdžią ir pan.) grupuotės, mulkinančios tautiečius „aukštų sąvokų pagalba". Maždaug taip samprotautų ankstyvasis R. Dahrendorfas. 4 Dahrendorf R. Modernusis socialinis konfliktas: Esė apie laisvės politiką. - Vilnius: Pradai, 1996. - P. 27. 192 POLITOLOGIJA, 1997/1 (9) ; Thurow L. C. The Future of Capitalism: How Today"s Economic Forces Shape Tomorrows World. - London: Nicholas Brealcy, l 996. Lietuvos spaudoje šiuo klausimu man kol kas pavyko aptikti tik publicistinių straipsnių, perpasako-jančių Vakarų spaudos straipsnius. Akivaizdu, kad šie procesai Lietuvos ateičiai turės milžiniškos įtakos - jei Vakaruose tikrai artėja nauja milžiniška socialinių konfliktų banga, tai Vakarai patys bus tais vidiniais konfliktais užimti ir tada jiems mažai rūpės, kokius čia konfliktus organizuos Rusija. Žr.: Naujoji industri-nė revoliucija /l Diena. - 1996. - Spalio 14. - Nr. 241. - P. 4.; Toli pa::en-gusių valstybių laukia socialinis nuosmukis // Lietuvos aidas. - 1996. - Rug-pjūčio 7. - Nr. 153. - P. 7.; Knyga „Ekonomikos siaubas" sukrėtė visą Pran-cūziją: Išskirtinis rašytojos Viviane Forrester interviu „Lietuvos rytui" apie totalinę nedarbo grėsmę l/ Vartai: ,,Lietuvos ryto" ekonomikos priedas. -1997. - Kovo 27. - Nr. 27. - P. 21.; Sorosas G. Kapitali=mo grėsmė l/ Lietu-vos aidas. - 1997. - Vasario 13. - Nr. 30. - P. 13; Vasario 14. - Nr. 31. -P. 11. ROMUALDAS KACEVIČJUS APIE TRIS NACIONALIZMUS: SU SIMPATIJA, BET KRITIŠKAI* Nenuostabu, kad Anatolio Lieveno knyga Pabaltijo revoliucija: Estija, Latvija, Lietuva - kelias į nepriklausomybę ( originalus pa-vadinimas „The Baltic Revolution: Estonia, Latvia, Lithuania and the Path to Independence") jau susilaukė ir neabejotinai ateityje susilauks pačių įvairiausių, dažnai prieštaringų vertinimų. Vieni autoriai jau ją paskubėjo pavadinti „antibaltiška", kartu visgi pabrėždami, kad kiek-vienas „einantis į Europą lietuvis turi ją paskaityti". Kiti, nepatikliai prisimindami autoriaus kilmę, tiesiog abejojo šio „bešaknio kosmopo-lito" sugebėjimais suprasti mažų tautų, gyvenančių „mirtiname" bei nuolatiniame kultūrinio ir tautinio savitumo praradimo pavojuje, istori-ją. Vis dėlto, atrodo, dauguma recenzentų sutinka, kad A. Lieveno knyga - tai iš esmės tipiškai vakarietiškas požiūris į tris Baltijos tautas, jų istorinę praeitį bei dabartį. Tokia išvada perša mintL kad autorius iš esmės laikosi daliai Va-karų visuomenės būdingo stereotipinio požiūrio į Baltijos tautas, ku-• Lieven A. Pabaltijo revoliucija: Estija, Latvija, Lietuva - kelias į nepriklausomybę. - Vilnius: Baltos lankos, 1995. - xlix, [l], 475 p. - Iš anglų kalbos vertė Rasa Asminavičiūtė, Aušra Čižikienė. 

https://www.journals.vu.lt/politologija/article/download/41902/39313

Modernusis socialinis konfliktas

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Press Scholarly Journals

Politologija