Guogis, Arvydas

English

Politologija

Arvydas GUOGIS Apie Švedijos socialdemokratijos ideologijos ir politikos santykį 67 Socialdemokratinės ideologijos ~aka įvairioms Švedijos visuo-meninio gyvenimo pusėms yra mažai nagrinėtas dalykas. Kaip pasi-reiškė Švedijos socialdemokratų ideologijos poveikis politikai per didesniąją šio amžiaus dalj, t.y. tada, kai socialdemokratai buvo val-džioje? Neretai dabartinėje literatūroje apie "Gerbūvio valstybę" yra su-menkinamas arba iš viso paneigiamas ideologijos ar idėjų vaidmuo for-muojant politiką. Nemažai aute>rių .",Ge_rbųvio valstybės" vystymąsi. ver­tina kaip funkcinį prisitaikymą šiuolai~inėje industrinėje visuomenėje (Kerr 1960; Wilensky, 1975). Dalis at11ėrių0tai vėrtina kaip dirbančiųjų judėjimo stiprumo pasireiškimą (Castles, 1978; Karpo, 1978; Step-hens, 1979) ir t.t. Tačiau yra ir tokių autorių, kurie ypatingą reikšmę tei-kia socialdemokratinei ideologija, bei pabrėžia, kad socialdemokrati-nės vertybės yra paveikusios netgi dėšiniųj4-kons~rvatyvių bei libera-lių - politinių jėgų pasaulėžiūrą bei jų vykdomą politiką . švedų autorius Mats Dahlkvist (Danhlkvist, 1989) bei amerikiečiy politologas nm Tilton (Tilton, 1991) Švedijos pavyzdžiu parodo, kad Švedijos socialdemok-ratijos ideologija yra stipriai paveikusi visus XX amžiaus politinius pro-cesus Švedijoje bei švedų visuomeninę sąmonę apskritai. Didelę ŠSDDP ideologijos reikšmę pripažįsta tokie Sfokholmo Universiteto Politinių Mokslų Departamento dėstyto)ai, kaip Olob Ruin ir Diane Sainsbury įvairiuose savo darbuose, paskaitose bei pasisakymuose. Galima pakankamai aiškiai apibrėžti tas socialinės -ir ekonominės politikos !.ritis, kur Švedijos socialdemokratijos ideologija suvaidino sa-"o lemianti vaidmenį : • 1) Visiško užimtumo idėja užima pagrindinę.\(ietą socialdemokra-tijos "institucinio tipo gerbūvio valstybės" koncepcijoje. Dešimtmečiais partija ir profsąjungos stengėsi argumentuotai jrodyti visiško užimtu-mo reikšmę . Įdomu yra tai, kad nuo 1930-ųjų iki pat 1990-ųjų šią ŠSDDP idėją daugiau ar mažiau rėmė dešiniosios - buržuazinio blo-ko ~ partijos; todėl Švedijoje neQarbąs ilgą lai~ą nevjršijo 2% ribos. Kad vislijc;o užimtumo idėja turėjo didelės reikšmės politikos formavimui, pripažįsta net Gora~ Therbo'tn - analitikas, kuris visuomet vengė ide-a:fstinio aiškinimo {Therborn,-1986). 68 Straipsniai 2) Universalios socialinės politikos idėja (tai - socialinė politika, tu-rinti visuotinį pobūdį - kai valstybės vykdomos socialinės politikos re-zultatus pajaučia kiekvienas visuomenės narys) yra antroji Švedijos "Gerbūvio valstybės" kategorija. Sunku konkrečiai nusakyti šios idėjos kilmės priežastis, tačiau galima prisiminti Hjalmar Branting teiginius 1913 metais apie būtinybę vykdyti visuotinio pobūdžio socialinę poli-tiką bei vėlesnius G.Moller teiginius šiuo klausimu. 3) Daugelyje Vakarų šalių buvo bandyta ir dar tebebandoma įgy­vendinti industrinę demokratiją, tačiau ŠSDDP industrinės demokra-tijos vykdymo programa pasižymi didžiausiu visapusiškumu ir išbaig-tumu. Industrinė (ekonominė) demokratija Švedijoje apima visą pra-monę ir visuomeninį sektorių (Public sector). Tuo Švedija skiriasi nuo kitų Vakarų valstybių, kur industrinės demokratijos pasireiškimo sfe-ros yra labai ribotos. Iki pat 1992-ųjų metų industrinė demokratija šve-dijoje apėmė visus dirbančiojo• darbdavio santykių aspektus - nuo dir-bančiojo saugumo darbo vietoje užtikrinimo iki solidaraus atlyginimų formavimo būdo darbo organizacijos bei gamybos planų. Ideologinis pagrindas vykdant tokią politiką yra akivaizdus. 4) Aktyvios darbo rinkos politikai skiriamų pajamų nuo VNP dalimi Švedija pirmauja pasaulyje. V,siškai aišku yra tai, kad pradžią tokiai po-litikai davė objektyvūs karo laikų sunkumai, tačiau vėlesniais dešimt-mečiais tokios politikos vykdymą galima paaiškinti tik Rehn-Meidner ekonominio modelio sukūrimu bei kitais panašiais idėjiniais sumeti• mais, kurių esmę sudaro tai, kad yra jr:nanoma vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką netgi esant nepalankiems ekonominio ciklo etapams. 5) Kolektyvinis kapitalo formavimo būdas arba fondų socializmo idėja sudaro tam tikrą pagrindą dešiniųjų gąsdinimams dėl "socializ-mo" vos ne sovietinio tipo visuomeninės nuosavybės įvedimo ir pan. Kai kuriose šalyse, pvz., JAV tokių fondų idėja niekad nesusilaukė di· desnio pritarimo. Švedijoje kolektyvinio kapitalo formavimo idėja ma-terializavosi praktikoje. Fondų sistema (dėl pridėtinių pensijų -ATP) pir-mąkart buvo sukurta 1958 metais. Labai daug diskusijų kilo dėl "dir-bančiųjų" (Meidnerio) fondų sukūrimo būtinumo, kurie, nors ir mažes-nių laipsnių negu tikėjosi socialdemokratai, buvo suformuoti IX dešimt-metyje. Dideli mokesčiai pelnams leido suformuoti ir kitus fondus· "at-naujinimo" bei darbo aplinkos pagerinimo fondus. Visiškai neįmanoma įsivaizduoti, kad visuomeninis kapitalo formavimas būtų buvęs įmano­mas be socialdemokratinės ideologijos ,akos. 6) "Funkcinė socializacija" vykdoma taip pat iš idėjinių sumetimų, ja siekta supančioti privatų kapitalą tam, kad būtų patenkinti bendres-ni • visos visuomenės - interesai, tarp jų - "nesugebančių" ar "nega-linčių" (incapable) visuomenės narių . Tačiau apribojant atskiras pri-A.Guogls 69 vačios nuosavybės funkcijas, ŠSDDP niekad nesikėsino i formalią pri-vačios nuosavybės teisę. Priešingai, esant privataus sektoriaus, nors ir pačių socialdemok-ratų supančioto, dideliam efektyvumui, ŠSDDP įžiūrėjo visų savo re-formų sėkmės galimybę. Negalima teigti, kad visos moterų problemos yra išspręstos Šve-dijoje, tačiau pvz., moterų, dirbančių geriausiai apmokamus darbus Švedijoje yra daugiau nei kitose šalyse. Išspręsta dauguma visuome-ninės vaikų priežiūros (kai moterys dirba) klausimų. "Tėvų draudimas" pripažįsta abiejų tėvų pareigas vail<ų priežiūrai bei visuomenės pareigą suteikiant didelę finansinę paramą tėvystei ankstyvoje vaikystėje. Gi-mimų kontrolės, abortų ir atviro jaunimo seksualinio auklėjimo yra ne-įmanoma įsivaizduoti be ŠSDDP teoretikės Alva Myrdal ir jos šalinin-kų pastangų. Ypatingą dėmesį ŠSDDP skyrė invalidų padėties page-rinimui - dėl to invalidai Švedijoje yra labai plačiai ~raukti į aktyvų gy-venimą. Reikšmingų rezultatų pasiekta įgyvendinant ŠSDDP butais ir namais aprūpinimo programą, bei pažangią švietimo sistemą. Sveika-tos apsauga Švedijoje yra universalaus pobūdžio - bet kuris visuome-nės narys ligos ar kito nelaimingo atsitikimo atveju turi žymiai dides-nes socialines garantijas negu, pvz., JAV ar D.Britanijoje. Imigracijos politika Švedijoje ilgą laiką buvo puikiausiu pavyzdžiu, iliustruojančiu, kaip ideologija gali paveikti politiką. Darbininkai užsie-niečiai Švedijoje traktuojami kaip imigrantai (invandrane) o ne kaip "svečiai darbininkai" Vokietijoje (Gastarbeiter). Imigrantams sudary-tos pakankamos sąlygos integruotis į Švedijos gyvenimą: nemokamai mokytis švedų kalbos, naudotis įvairiomis socialinėmis paslaugomis ly-giomis teisėmis su švedais, palaipsniui plečiant balsavimo rinkimuo-se teises bei smerkiant incidentus, kylančius rasiniu ar nacionaliniu pa-grindu. Toks požiūris į integraciją natūraliai remiasi socialdemokratinė­mis vertybėmis. Reikia pripažinti, kad realiame gyvenime, ŠSDDP esant valdžioje šios problemos sprendimas nepasižymėjo absoliučia sėkme, tačiau, valdant nesocialistinio tipo (nonsocialist) partijoms, imigrantai paprastai susiduria su dar didesnėmis problemomis, kaip tai atsitiko 1991-1992 metais, kai Švedijoje pirmąkart užfiksuoti atviro rasistinio smurto atvejai. Negalima sakyti, kad nesocialistinės partijos skatina ra-sizmą, tačiau yra pripažįstama, kad jos nesiima tokių ryžtingų priemo-nių, užkertant kelią rasizmo pasireiškimams, kaip to būtų galima laukti iš socialdemokratinės vyriausybės. ŠSDDP imigracijos klausimus tie-siogiai sieja su tarptautine politika ir teise. Geriausiu tokios politikos pa-vyzdžiu gali būti O.Palme vyriausybių vykdyta politika, kuri pasižymė­jo ne tik ypatinga tolerancija imigrantų atžvilgiu, bet ir kaip nepakeičia­ma 111-ojo pasaulio šalių gynėja nuo įvairių formų kolonializmo ir agre-70 Straipsniai sijos. Dialogo ir kooperacijbs idėja "Šiaurė - Pietūs" priklauso social-demokratams; o švedų socialdemokratija šiuo klausimu užėmė išskir-tinę vietą kaip ir daugelio kitų idėjų bei praktinių sprendimų (pvz., tai-kos išsaugojimo klausimu) iniciatorė ar tarpininkė . XX amžiaus Švedijos istorinė medžiaga pakankamai aiškiai įrodo socialdemokratinės ideologijos ~aką švedų politikos formavimuisi, su-sidarė savotiškas "socialdemokratinis visuomenės jvaizdis", specifinis socialdemokratinės mąstysenos bei jausenos būdas, kuriam yra sve-timas tiek dešinysis, tiek kairysis makiavelizmas, ŠSDDP ideologijoje abstraktūs tikslai, tokie kaip: laisvė, lygybė, demokratija, solidarumas, saugumas, darbas, ekonominis efektyvumas yra paremti gana konkre-čiomis politinėmis idėjomis ir priemonėmis, kaip tų tikslų siekti. Neretai dabartinėje lietuviškoje literatūroje galima rasti teiginių, kad socialdemokratinė ideologija niekad neturėjo realaus turinio, objekty-vaus pagrindo ir pan., "Demokratinis socializmas" vertinamas kaip ei-linė socialistinė utopija ir t .t. Švedijos socialdemokratijos atveju, nepaisant daugelio ŠSDDP iš-kilusių sunkumų, teorijos ir praktikos, ideologijos ir politikos, žodžio ir veiksmo atitikimas didesniąją XX amžiaus dalį yra visiškai akivaizdus įgyvendinant pakankamai reikšmingą socialinio teisingumo idėją. Ltteratūra: 1. Castles, Francis. The Socialdemocratis !mage of Society. London. 1978. 2. Heckscher, Gunnar. The Welfare State and Beyond. Minneapolis, 1984. 3. Heclo, Hugh, and Madsen Henry. Policy and Politics in Sweden: Prlncipled Pragmatism. Philadelpia, 1987. 4. Kerr, Clark, et ai. lndustrialism and lndustrial Man.Cambridge, 1960. 5. Korpi, Walter. The Damocratic Class Struggle London, 1983. 6. Korpi, Walter. Working Class in Welfare Capitalism: Work, Unions and Poli-ties in Sweden. London, 1978. 7. Myrdal Alva. Towards equality. Stockholm, 1971 . 8. Ruin, Oiof. Tage Erfander Pittsburgh, 1990. 9. Stephens, John. The Transition from Capitalism to Socialism. London. 1979. 10. Therborn Goran. Why Some Peoples Are More Unemployed lhan Others. London, 1986. 11. Tilton, Tm. The Political 1heory of Swadish Social Democracy. Oioord. 1991. 12. Wilensky, Harold. The Walfara State and Equality. Berkaiey, 1975. 13. Dahekvist Mats. Socialdamokratisk icleologi. Arbetarhistoria, 13/1-2 (1989), p.2-8. 14. Demokrati och makt i Sverige. Stoci<holm, 1990. 15. Undblon, Paui. Ernst Wigforss - socialistisk idepolitiker. Stockholm, 19n. 16. Palme Olof. Polltik ar att viija. Stockholm, 1968. 17. Palma, Olof. Attvilja ga vidare. Stockholm, 1974. 

Apie Švedijos socialdemokratijos ideologijos ir politikos santykį

Vilnius University Press Scholarly Journals

https://www.journals.vu.lt/politologija/article/download/42024/39404

Apie Švedijos socialdemokratijos ideologijos ir politikos santykį

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Politologija

Vilnius University Press Scholarly Journals