Revoliucinė dora: Maximilieno Robespierre’o išpažinta (anti)religija Prancūzijos revoliucijos metu

Abstract

The aim of this paper is to gain insight into Maximilien Robespierre’s (1758–1794) religious consciousness. He, like his fellow and enemy revolutionaries, lived in a world where it was more understandable to be religious than to not to be. With the outbreak of the French Revolution, it can be seen that Robespierre used religious or religiously subtextual signs in his rhetoric. While scholars have noted that Robespierre established the Cult of Supreme Being, it is evident that his faith was prominently more multifaceted and nuanced. An analysis of his rhetoric reveals the presence of an authentic personal faith, which he leveraged to combat his political enemies, justify revolutionary violence, and advance the goals of the French Revolution.Pagrindinis šio teksto rūpestis – bandyti suprasti Maximilieno Robespierre’o (1758–1794) religinę sąmonę Prancūzijos revoliucijos metu. Jis, kaip ir jo bendražygiai bei priešai revoliucionieriai, gyveno pasaulyje, kuriame buvo suprantamiau būti religingam nei nebūti. Robespierre’o retorikoje nuo Prancūzijos revoliucijos pradžios galima aptikti religinius simbolius ar religines potekstes atspindinčių motyvų. Nors dauguma tyrėjų pažymi, kad Robespierre’as įsteigia Aukščiausiosios Būtybės tikėjimą, atliekant tyrimą tampa akivaizdu, kad Robespierre’o tikėjimas buvo daug įvairiapusiškesnis ir niuansuotesnis. Išanalizavus jo retoriką, galima identifikuoti autentišką asmens tikėjimą, kuriuo jis naudojosi kovodamas su politiniais priešais, legitimizuojant revoliucinį smurtą ir nurodant Prancūzijos revoliucijos tikslą