Jūratė Novagrockienė

Politologija

Novagrockienė, Jūratė

KRONIKA 213 LIETUVA IR JOS KAIMYNAI: PARTNERIAI AR KONKURENTAI ? 1996 m. lapkričio 22-23 d. vyko Vilniaus universiteto Tarpauti-nių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) metinė konferencija Lietuva ir jos kaimynai, surengta drauge su Lietuvos politologų asociacija (LPA) ir Konrado Adenauerio fondo Balti-jos šalių skyriumi. Instituto tradicija tampantis tokio pobūdžio renginys šį kartą turėjo naujų bruožų. Pranešimus skaitė ir dis-kusijose dalyvavo ne tik Lietuvos mokslininkai, politikai, Užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojai, studentai, bet ir svečiai iš Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos bei Baltarusijos. Pirmą kartą VU TSPMI apsilankė ir konferencijos dalyvius bei svečius pasveikino Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Sveikinimo kalbas taip pat pasakė Lietuvos Mokslų Akademijos Prezidentas, Vilniaus universiteto prorektorius prof. Benediktas Juodka ir Konrado Adenauerio fondo atstovas Baltijos šalims Pau-lis Apinis Go sveikinimo žodį perskaitė šio fondo biuro Lietuvoje vadovas Ramūnas Misiulis). Respublikos Prezidentas išdėstė strateginius Lietuvos užsienio politikos metmenis, pasidžiaugė Lietuvos užsienio politikos laimėjimais, plėtojant geros kaimynystės santykius su Vakarų ir Rytų šalimis. Pabrėždamas sėkmingai besiklostantį bendradarbia-vimą su Lenkija, istoriškai vienu iš prieštaringiausių, o šiandien -strateginiu Lietuvos kaimynu, jis pripažino, kad su kitomis šali-mis dvišaliai santykiai nėra tokie tolygūs. Prezidento kalba bylojo apie išaugusį susidomėjimą akademinėmis Lietuvos užsienio poli-tikos ir jos geopolitinės situacijos studijomis bei politikos mokslo įsitvirtinimą. Prezidentas pažadėjo remti Institutą, o jo žmones daryti rimtais pagalbininkais, sprendžiant svarbiausias problemas. Prezidento nuomone, konferencijos tema "yra viena svarbiausių užsienio politikoje ir glaudžiai siejasi su mūsų naryste Europos Sąjungoje ir NATO". Lietuvos integracijos į euroatlantines struk-tūras klausimas buvo vienas pagrindinių konferencijos pranešimų ir diskusijų leitmotyvų. Pirmojo plenarinio posėdžio Baltijos regi.anas kaip geopolitinis vienetas pranešėjai dr. Ričardas Baubinas, dr. Peeras Lange, dr. Egidijus Motieka, nors ir remdamiesi skirtingais kriterijais, iš es-214 POLITOLOGIJA, 1996/2 (8) mės vieningai teigė, kad Baltijos regiono terminologija nėra nusi-stovėjusi, o jo apibrėžtumas yra kintantis, kylantis iš labai skirtingo ji sudarančių šalių kultūrinio bei istorinio savitumo. Dr. R. Baubinas, Geografijos instituto tarybos pirmininkas, re-giono vidinį kontrastingumą ir konfliktingumą aiškino milžiniškais jį sudarančių dešimties valstybių geografiniais, demografiniais ir politiniais skirtumais bei globalinių jėgų, santykiaujančių šiame re-gione, nevienoda prigimtimi. Jo nuomone, dėl agresyvios Rusijos karinės doktrinos bei Baltijos šalių rengimosi stoti į NATO mažai tikėtina, kad per artimiausius dešimt metų regiono konfliktingumas mažėtų. Dr. P. Lange, Ebenhauseno (Vokietija) Tarptautinės politikos ir saugumo tyrimų instituto mokslo darbuotojas, pagrindiniu Bal-tijos regiono šalių skirtumų parametru įvardijo modernizaciją, pirmiausia, didžiulius šalių techninius skirtumus. Pasak pranešė­jo, dabar vyksta didžiųjų galybių sąveikos pokyčiai. JAV Europoje nėra tokia galinga kaip šaltojo karo laikais, o Rusijos pozicijos stiprėja. Tačiau NATO plėtimasis nepriklauso nuo Rusijos politi-kos. Baltijos regiono subregionas - trys Baltijos šalys - gali atlikti specifišką vaidmenį ne geopolitine, o modernizacijos prasme. Dr. Egidijus Motieka, VU TSPMI vyr. mokslo darbuotojas, gvildeno trijų Baltijos šalių geopolitinio "vienalytiškumo ar nevienalytiškumo" bei Lietuvos regioninės priklausomybės is-torinį aspektą. Jis teigė, kad apie trijų valstybių geopolitinį ben-drumą apskritai galima kalbėti tik nuo XX a. pradžios kaip apie Rusijos imperinės politikos produktą. Tik po Pirmojo pasaulinio karo radosi trijų šalių regionas, kuris tarptautine prasme tiksliau apibūdinimas buferio ar sanitarinio kordono funkcija. Dabar re-gioninis bendrumas labiau psichologinis, o integracija - fasadinė, bet ne reali. Kad Baltijos regiono termino vartosena plačiąja ir siaurąja prasme įneša painiavos, patvirtino ir vieno iš pranešimus komen-tavusių Seimo nario Romualdo Ozolo pasiūlytas Baltikumo ter-minas trims Baltijos valstybėms įvardyti. VU TSPMI direktori-aus pavaduotojo dr. Raimundo Lopatos mintis, kad Baltijos re-gionas, siaurąja prasme, yra dirbtinai sukurtas, nes tam daro įta­kos tarptautinio saugumo problemos, o Estijos, Latvijos ir Lietu-vos vienybė yra idėjinė, o ne ekonominė, tapo vienu pagrindinių ir vėlesnių posėdžių ir diskusijų objektu. KRONIKA 215 Antrajame posėdyje Baltijos regiono saugumo problemos VU TSPMI studentas, A. Smetonos vardinės stipendijos stipendinin-kas Laimonas Talat-Kelpša pranešime Baltijos valstybių politinis stabilumas ir jų saugumo siekiai vienintelis konferencijoje pateikė lyginamąją institucinę Estijos, Latvijos ir Lietuvos politinių sistemų stabilumo per pastaruosius šešerius metus analizę bei hipotetinę jo įtaką nacionaliniam saugumui užtikrinti. Gvilden-damas partinį, parlamentinį, prezidentinį bei vyriausybinį aspe-ktus, pranešėjas atskleidė iš šių šalių konstitucinių sąrangų bei politinių jėgų sąveikos skirtumų kylančius veiksnius, padedančius užtikrinti užsienio politikos tęstinumą ar sąlygojančius jos kin-tamumą. Jo nuomone, Estijoje ir Latvijoje, kur egzistuoja palankesnės sąlygos koalicinei politikai, tikėtina ilgalaikiškesnė užsienio politika. Lietuvoje ryškėja prezidento institucijos svar-ba, nes jis pats dalyvauja formuojant užsienio politiką. Šiuo atveju, nors ir tikėtina užsienio politikos modifikacija, keičiantis polit-inėms jėgoms valdžioje, ilgesnė nei Seimo Prezidento kadencija paverčia jį saugumo politikos tęstinumo garantu. TSPMI dėstytojas, Europos integracijos studijų centro direk-toriaus pavaduotojas Klaudijus Maniakas pranešime Baltijos val-stybių integracija įsijungimo į Europos Sąjungą atžvilgiu svarstė Estijos, Latvijos ir Lietuvos regioninės integracijos ir integraci-jos į Europos Sąjungą (ES) realijas bei galimybes. Atskleidęs nepavykusius šių trijų valstybių karinės ir muitų sąjungų sudary-mo bandymus bei skirtingas bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis orientacijas, pranešėjas padarė išvadą, kad Baltijos šalių integracija, kaip kokybiškai skirtingas fenomenaas greičiau seks po integracijos į ES. Alvydas Medalinskas, VU TSPMI dėstytojas ir išrinktas LR Seimo narys, pranešime NATO plėtimasis, Baltijos valstybės ir Rusijos pozicija apžvelgė Rusijos poziciją Baltijos šalių atžvilgiu ir jų situ-aciją, nepatekus į pirmąjį NATO plėtimosi etapą. Jis iš esmės pozity-viai vertino Lietuvos ir jos kaimynių padėtį šiame procese, nes, vie-na vertus, dabartinėje situacijoje jos yra priverstos daugiau dėme­sio skirti ginkluotei. Kita vertus, NATO turi skatinti pasirengimo stojimui pagalbą. Diskusijoje kalbėjęs dr. Albinas Januška, LR URM sekreto-rius, pabrėžė, kad Lietuvos stojimo į NATO raktas yra ne Rusi-joje, o Vašingtone ar Bonoje. Baltijos valstybių integracija nėra 216 POLITOLOGIJA, 1996/2 (8) nei Lietuvos, nei Estijos ar Latvijos interesas. Iš pirmo žvilgsnio eretiškai nuskambėjęs jo teiginys, kad Lietuvos interesas yra sug-riauti Baltijos regioninį vienetą, nuolat buvo diskutuojmas ir ki-tuose posėdžiuose. Trečiojoje konferencijos sesijoje Kaliningrado sritis: neišspręs­ta problema? VU TSPMI vyr. mokslo darbuotojas dr. Vladas Siru-tavičius pranešime Kaliningrado sritis - specifinis teritorinis vienetas Baltijos geopolitiniame regione apžvelgė istorinį Kaliningrado sri-ties sudėtingos geopolitinės situacijos formavimosi procesą ir svarstė jo stabilumo užtikrinimo galimybes Rusijos užsienio poli-tikos kontekste. Kaliningrado universiteto prorektorius dr. Aleksandras Sav-kinas, nagrinėdamas Kaliningrado srities kaip bendradarbiavimo su Baltijos regiono valstybėmis partnerio temą, Kaliningradą apibūdino kaip sritį, kurioje susipina Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos ir Rusijos etninė kultūra ir istorija. Tačiau, nors Kaliningradas jau savaime yra problemiškas iš vidaus, jam kur kas svarbesni yra kaimynystės klausimai. Sudėtingi Kaliningrado santykiai su Maskva ir kintantis jo statusas neleidžia stabilizuotis sričiai vidujai. Tranzito problem-os apsunkina santykius su kaimynais. Dinamiškesnius ryšius Kalin-ingradas palaiko su Lenkija, o ne su Lietuva. VU TSPMI docentas, Seimo narys dr. Algirdas Gricius pažymėjo, kad Kaliningrado kaip politinio eksklavo problema vis tiek turi būti "kada nors išspręsta". Lietuvai - tai ir stojimo į NATO kliūtis. Jo nuomone, Kaliningrado ateities scenarijai priklausys pirmiausia nuo pasikeitimų Rusijos vidaus ir užsienio politikoje. Ketvirtoji konferencijos sesija Vidaus situacija ir jos įtaka kaimynams buvo skirta Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos ir Vokietijos vidaus politinės, ekonominės, socialinės situacijos pov-eikiui santykiams su kaimyninėmis šalimis aptarti. Pasak pirmojo pranešėjo, išrinkto Seimo nario Mečio Laurinkaus, formuojant Li-etuvos užsienio politiką, nemažą vaidmenį atlieka interesų grupės ir lobizmas. Rusijos strateginių tyrimų instituto mokslo darbuo-toja dr. Marina Kučinskaja daugiau dėmesio skyrė NATO plėti­mosi, Šiaurės šalių saugumo politikos grįžtamajam poveikiui, Rusi-jos pozicijai Baltijos regione ir Kaliningrado srityje. Ji tvirtino, kad NATO ekspansija į Rytus kelia grėsmę Rusijos saugumui Bal-tijos jūros regione ir gali priversti ją Kaliningrado sričiai suteikti KRONIKA 217 specialiosios karinės zonos statusą . Svečias iš Latvijos Janis Ka-pustans, Latvijos universiteto Politikos mokslų katedros mokslo darbuotojas, Lietuvos ir Latvijos nesutarimus dėl kontinentinio šelfo vertino kaip laikinus, sprendžiamus derybų ir dvišalio susi-tarimo dėl jūros sienos keliu, nes apskritai šių šalių santykiai vys-tosi bendradarbiavimo, o ne konfliktavimo kryptimi. Savaitraščio Belorusskij rynok politinis apžvalgininkas Jurijus Ševcovas išsamiai analizavo Baltarusijos ekonominę situaciją, nes, jo nuomone, Baltarusijos užsienio politiką ir siekius integruotis su Rusija skatina ekonominiai didžiųjų industrinių bei agrarinių šalies grupių interesai bei režimo krizė . Dr. P. Lange pranešime Požiūris iš Vokietijos pažymėjo, kad Vokietija susiduria su keliomis problemomis, kurios turi tarptautinį atgarsį. Tai - Vokietijos suvienijimas ir Europos integracija, tarp-tautinis nusikalstamumas bei aplinkos užterštumas. Pagrindinis rūpestis yra Vokietijos vakarinės ir rytinės dalies politiniai bei eko-nominiai skirtumai. Pasak pranešėjo, ypač aktuliomis tampa naujo elito formavimo ir mąstymo dimensijos, kurios svarbios visoms pere-inančioms į demokratiją šalims. Paskutiniame konferencijos posėdyje O kas toliau? pranešė­jai išrinktas Seimo narys prof. Bronius Kuzmickas ir VU TSPMI profesorius Evaldas Nekrašas svarstė Lietuvos santykių su kaimy-nais evoliuciją ir perspektyvas politikos globalizacijos ir integraci-jos procesų kontekste. Prof. E. Nekrašas pranešime Lietuvos kaimy-nai: partneriai ar konkurentai? nesutiko su dr. A Januškos minti-mi, kad, Lietuvai integruojantis į Europą, Estijos ir Latvijos reikia atsikratyti kaip balasto ar dichotomiškai skirstyti šalis į partneri-us ir konkurentus. Jo nuomone, Baltijos šalių vienybė turi būti grindžiama interesais, o ne sentimentais. Vis dėlto pranešėjas pa-darė išvadą, kad Lietuva turi daugiau konkurentų, negu partnerių. Kalbėjusieji baigiamojoje diskusijose iš esmės sutarė, kad da-bartiniame globalizacijos procese keičiasi sąvokų, kaimynų, part-nerių ar konkurentų vertinimo kriterijai. Konferencijos svečiai ir dalyviai teigiamai įvertino konferencijos darbą. Jos medžiagą ket-inama išleisia atskiru leidiniu. JŪRATĖ NOVAGROCKIENĖ 

Lietuva ir jos kaimynai: partneriai ar konkurentai?

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Politologija

Vilnius University Press Scholarly Journals

Directory of Open Access Journals