Nuo XXI a. 2 deš. Lietuvos dailėje sutinkamas veidą dengiančios ir jį „veikiančios“ kosmetinės kaukės motyvas. Jis ypač raiškus Kristinos Ališauskaitės, Jolantos Kyzikaitės ir Eglės Vertelkaitės kūryboje. Straipsnyje svarstoma apie vieną ankstyviausių šios kaukės integravimo į meno erdvę atvejį – 2000 m. parodos Nekaltas gyvenimas projektą Grožio laboratorija. Keliama prielaida, kad kosmetinė kaukė Lietuvos šiuolaikinės dailės fenomenų lauke pirmiausia pasirodė kaip dokumentiškai fiksuojama performatyvi tikrovė, kaip tolygiai gyvenimo ir meno sferų faktas, o vėliau – kaip dailės kūrinių, šiuo atveju – tapybos, grafikos, ikonografinė figūra. Straipsnyje, remiantis minėtų menininkių kūrinių pavyzdžiais, bandoma atskleisti kai kuriuos reikšminius šios išskirtinai pragmatinės, nereprezentatyvios kaukės aspektus
