Tikrovės mirgėjimas ir prasmės distiliacija. Autentiškos būties postmodernybėje strategijos

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama būties autentiškumo išgyvenimo ir jo praradimo postmoderniame pasaulyje problemika. Klausiama, ar kritinės minties (akademinio pasaulio, šiuolaikinio meno) kontekste, kur tiesos ir tikrovės reliatyvumas atrodo savaime suprantami, įmanoma iš naujo aktualizuoti anachronistinėmis tapusias sąvokas autentika, transcendencija, tikrumas. Tema tyrinėjama pasitelkiant meninę pačios autorės praktiką, ją apžvelgiant įvairių teorinių svarstymų kontekste. Autorė suformuluoja tikrovės mirgėjimo ir prasmės distiliacijos sąvokas, kuriomis apibūdina lygiagrečiai gyvuojančius skirtingus, racionalumą ir tėkmę apimančius, tikrovės suvokimo lygius bei apmąstymo strategijas