Braziūnienė, Alma

English

Vilnius University Press Scholarly Journals

Lituanikos fondo XVII a. knygos lotynų kalba LTSR Mokslų Akademijos Centrinėje bibliotekoje

Knygotyra

PUBLIKACIJA LITUANIKOS FONDO XVII a. KNYGOS LOTYNŲ KALBA LTSR MOKSLŲ AKADEMIJOS CENTR!NtJE BIBLIOTEKOJE Mokslų Akademijos Centrinės biblio-tekos Senų, retų ir kartografinių leidi-nių skyriuje saugomas lituanikos kny-gų fondas. Tai ne lietuvių kalba etno-grafinės Lietuvos ribose arba ir kitur išleistos, bet vienaip ar kitaip su Lie-tuva susijusios knygos. Fondą pradėjo kaupti dar Tadas Vrublevskis, kurio biblioteka ir buvo dabartinės MA bib-liotekos pradžia. Čia rasime knygų iš Henriko Pliaterio iš Pustynios, rašytojo ir kolekcionieriaus Juzefo Vaisenhofo, žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus ir kitų kolekcijų. Daugiausia lotyniškos lituanikos knygų pažymėta Vilniaus mokslo bičiulių draugijos, Lietuvos dva-sinės pravoslavų seminarijos, Vilniaus evangelikų reformatų sinodo, Tiškevi-čių bibliotekos Biržuose knygų ženk-lais. Maždaug prieš penkiolika metų Senų, retų ir kartografinių leidinių skyrius ėmėsi iš naujo išsamiai aprašinėti (re-kataloguoti) tik trumpu atpažįstamuoju aprašu anksčiau aprašytas knygas. Pra-dėta nuo XIX-XX a. knygų, nes jos buvo gausiausiai skaitomos. Šiuo metu jau baigiamas rekataloguoti ir XVJII a. lituanikos fondas, o iš viso dar reikės aprašyti apie 80 tūkst. knygų. Nelau-kiant šio didžiulio darbo pabaigos, pa-čius vertingiausius bibliotekos turtus jau dabar būtų galima ir reikėtų publikuoti. Šitoks turtas yra ir XVII a. lituanika. Kol kas sunku nurodyti tikslų jos fondo knygų skaičių. Čia bus apžvelgta tik lo-tyniška fondo literatūra. Iš svetimkal-bės XVII a. literatūros lotyniškai buvo spausdinama gausiausiai. XVII a., ypač ALMA BRAZIŪNIENE pirmojoje pusėje, lotynų kalba tebe-turėjo tvirtas pozicijas. Iš MA Centrinėje bibliotekoje saugo-mų XVII a. lituanikos fondo leidinių apie pusė yra parašyti lotynų kalba (235 pavadinimų knygos; lenkų kal-ba - 113, senąja slavų - 10, vokie-čių - 8, prancūzų-2, italų-l) 1. Apžvelgsime, kokio pobūdžio knygos sukauptos šiame fonde, sąlygiškai gru-puodami jas pagal mokslo šakas. Iš 235 de visu peržiūrėtų leidinių lotynų kalba didelę grupę sudaro religi-nė literatūra (71 pavadinimo knygos). Tai įvairūs pamokslai, giesmynai, kate-kizmai, šventųjų gyvenimo aprašymai, ganytojiški laiškai, sinodų nutarimai, bažnyčios istorijos knygos. Nemažai re-liginių knygelių yra parašęs LOK pa-kancleris Albrechtas Stanislovas Rad-vila. Turime jo „Elogium duodecim vir-tutum" .. , Varsaviae, 1655 (,,Dvylikos dorybių trumpas paminėjimas"); ,,Histo-ria passionis Christi" ... , Cracoviae, 1652 (,,Kristaus kentėjimo istorija"); ,,Suspi-rium animae poenitentis" ... , Cracoviae, 1634 (,,Kenčiančios sielos atodūsis") ir kt. Meniniu apipavidalinimu išsiskiria akademijos spaustuvės išleistos didelio formato „Missae pro defunctis" ... , Vil-nae, 1685 (,,Mišios už mirusiuosius"), XVII a. dailininko, ilgą laiką gyvenu-sio Vilniuje, Aleksandro Tarasevičiaus iliustracijos F. Drijackio knygai „The-saurus sacratissimae vitae passionis", Vilnae, 1682 (,,Dieviškojo gyvenimo kančios lobynas"). Poleminei literatūrai atstovautų Alberto Kojelavičiaus-Vijū­ko „Judex reus sive responsio apologe-1 Plg. Petrausklenė l. Vilniaus akademijos spaustuvė 1575-1773.- V., 1976.-P. 181, lent. Nr. 4.-XVII a. Vilniaus akademijos spaustuvėje išleista leidinių: lotynų kalba -554, lenkų - 297, lietuvių - 27, kitomis kalbomis- vienetais. 94 tica" .. , Vilnae, 1672 (.,Kaltasis teisėjas, arba apologetinis atsakymas"), Jono Ry-vockio laiškas kalvinistams „Ad minist-ros Calvinianos Vilnae" ... , Vilnae, 1939 (.,Kalvinistų vadovams") bei kitas šio autoriaus darbas „Laurentalia Rigen-sis ... , Vilnae, 1638 (.,Rygos laurenta-lija"). Daug įdomesnės mums knygos apie Lietuvos bažnyčios padėtį ir istoriją. Alberto Kojelavičiaus-Vijūko knygoje .,Miscellanea rerum atl statum eccle-sias:icum in Magno Litvaniae ducatu", Vilnae, 1650 (..Įvairios žinios apie baž-nyčios padėtį Lietuvos Didžiojoje Kuni-gaikštystėje"). be pagrindinės temos (bažnyčios padėtis LDK), rasime žinių apie svarbesnius valstybės veikėjus (pradedant Žygimantu Augustu, Stepo-nu Batoru ir baigiant Kazimieru Leonu Sapiega, Kauno maršalka Andrium Sko-rulskiu ir kitais). apie „viros clarissi-mos" - Vilniaus akademijos profeso-rius. Knyga - svarbus Vilniaus univer-siteto istorijos šaltinis. Reformacijos judėjimo Lietuvoje is-torija nušviečiama dideliame lenkų istoriko A. Vengerskio darbe „Systema historico-chronologicum ecclesiarum slavonicarum" ., Trajectum ad Rhe-num /Utrechtas/, 1652 (.,Istorinė-chro­nologinė slavų bažnyčių apžvalga"). Knyga išleista Adrijano Regenvolsci-jaus slapyvardžiu. Šiame darbe Lietuvos reformatų bažnyčios padėtis išryškėja plačiame Europos kontekste. Daug vertingų žinių apie XVII a. Lie-tuvą teik.ia jėzuitų ordino „Metiniai pranešimai" (.,Annuae litterae Societa-tis Jesu ad patres et fratres eiusdem So-cietatis"). Jie buvo leidžiami nuo 1582 m. įvairiose vietose: Romoje, Leidene, Flo-rencijoje, Dilingene ir kt. Bibliotekoje saugomi 1585, 1610, 1612, 1613-1614 m. „Metiniai pranešimai". Kiekviename leidinyje yra skyrius „Provincia Litva-nia", kuris pradedamas statistiniais duo-menimis (yra sudarytos ir lentelės) apie provincijos ordino narių skaičių, parei-gas, pasiskirstymą, jėzuitų mokyklas ir bažnyčias. Religinei teorinei literatūrai atsto-vautų ir studentų gintos tezės iš teolo-gijos (.,pro prima laurea theologica"). Šios tezės daug kuo susijusios su scho-lastine viduramžių filosofija. XVII a. filosofijos sąvoka buvo daug platesnė, nei mes ją suprantame dabar. Ji apėmė logiką, gamtos ir moralės filosofiją. Šiai filosofinės literatūros grupei priskyrė­me 9 pavadinimų knygas. Tai studentų gintų darbų tezės filosofijos bakalauro arba magistro laipsniui gauti ir disputų tezės. Pirmosios scholastinės filosofijos disciplinos - logikos tezių pavyzdžiu galėtų būti Vilniaus universiteto teolo-gijos fakulteto studento Mykolo Moigio „Theses ethico-politicae de societate humana tam domestica quam civile" ... , Vilnae, 1690 (.,Etikos ir politikos tezės apie šeimos bei politinį visuomenišku-mą"). Tezes iš gamtos filosofijos (mūsų supratimu - fizikos) laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro laipsniui gauti ap-gynė universiteto studentas Samuelis Jonas Konaževskis (.,Philosophia natu-ralis" , Vilnae, 1669). Labai dažnai būdavo ginamos tezės iš visos Aristote-lio filosofijos (pvz., studento Boguslavo Korvino-Gosevskio „Conclusiones ex universa Aristotelis philosophia", Var-saviae, 1689). Turime ir stambesnių fi-losofijos sričiai skirtinų veikalų. Darbais iš gamtos filosofijos garsėjo Vilniaus universiteto profesorius jėzuitas Alber-tas Tilkovskis, kilimo mozūras, parašęs, be grynai teologinių, scholastinių filo-sofinių kūrinių, ir darbų iš poetikos, re-torikos, matematikos. Turime jo „Philo-sophia curiosa" (.,Įdomioji filosofija"), „Physicae curiosae" .. , .,Aritmeticae curiosae".. įvairių metų leidimų. XVII a. tikslieji mokslai vis labiau pradeda atsiskirti nuo gamtos filosofi-jos. Tokių „grynųjų" mokslo veikalų turime ir mes (6 pavadinimų knygas). Pažymėtinas Kazimiero Simonavičiaus .,Artis magnae artileriae pars prima"., .. 95 Amsterdami, 1650 (..Didysis artilerijos menas. Pirmoji dalis"). Originalus buvo ir Jono Rudaminos Dusetiškio darbas „Illustriora theorema-ta et problemata matematica" , Vil-nae, 1633 (.,Garsiosios matematikos teo-remos ir uždaviniai"). parengtas paskai-tų universitete pagrindu. Darbą sudaro optikos, praktinės geometrijos, astrono-mijos skyriai. Knyga gausiai iliustruota brėžiniais ir autoriaus sukonstruotų prietaisų graviūromis. Turime 1635 m. Vilniuje išleistą matematikos vadovėlį „Aritmetica practica in usum studiosae juventutis" (.,Praktinė aritmetika, skirta Vilniaus akademijos ir universi-teto studijuojančiai jaunuomenei"). kaip manoma, parašytą universiteto profeso-riaus Osvaldo Krygerio, palikusio reikš-mingą pėdsaką matematikos istorijoje. Ekonominei ir teisinei literatūrai pri-skirtume 9 knygas. Iš jų pirmiausia minėtinas Arono Olizarovskio veikalas .,De politica humanum societate", Dan-tisci, 1651 (.,Apie visuomeninę žmonių sąjungą"). Pažangios šios knygos idėjos apie fizinio darbo, amatų reikšmę, įsta­tymišką valstiečių lygybę su žemval-džiais, baudžiavos žalingumą visuome-nei ir kitos toli pralenkė savo amžių. A. Olizarovskis buvo šviesulys ne tik LDK. bet ir visoje to meto Europoje. Minėtinas ir Vilniaus universiteto profesoraus Benedikto Sokso vadovėlis .,Claves iuris academicis Vilnensi-bus" ... , Vilnae, 1648 (.,Teisės raktas Vilniaus akademijos studentams"). Tipiškas XVII a. teisės mokslų diser-tacijos pavy21dys - Andriaus Markvar-to 1647 m. Vilniuje išleista „Disertatio iuridica e jure canonico, civili et re-gio" (.,Teisės disertacija iš kanoni-nės, civilinės ir vietinės teisės"). Čia, kaip ir B. Sokso vadovėlyje,- dedika-cija ir liaupsės LDK pakancleriui K. L. Sapiegai, įsteigusiam Vilniaus uni-versitete teisės fakultetą. Aštuoniolika XVII a. lotyniškos li-tuanistikos leidinių galėtume priskirti 96 istorinei-geografinei literatūrai. Tai daugiausia bendresnio pobūdžio Lenki-jos ar Rusijos istorijos darbai, tačiau juose galima rasti žinių ir apie Lietuvą bei kitas baltų tautas. Pavyzdžiui, Kris-tupo Hartknocho knygoje „De Repub-lica Polonica" . Lipsiae, 1698 (..Len-kijos valstybė") rasime skyrių „Apie Rusiją, Moskoviją ir Lietuvą" Antrojo tomo pabaigoje pridėta „Disertatio de Curonorum et semigallorum republi-ca" (.,Disertacija apie kuršių ir žiem-galių valstybę"). Šiuose darbuose Lie-tuvos istorija traktuojama kaip sudė­tinė :Ž:ečpospolitos istorijos dalis, vieniems istorikams nenuosekliai per-rašinėjant tuos pačius faktus iš kitų. Originalaus darbo -Alberto Kojelavi-čiaus-Vi jūko „Lietuvos istorijos" (.,His-toriae Litvaniae" , Dantisci, 1650; Antverpiae, 1669) turime net 7 egzemp-liorius. Labai vertinga Erhardo Vagnerio .,Vita et mores litvanorum in Boru-sia" . , Regicmonti, 1621 (.,Lietuvių gyvenimas ir papročiai Prūsijoje"). Tai vienas iš įdomesnių šaltinių Prūsijos lietuvių istorijai tirti. Bibliotekoje yra ir Mykolo Lietuvio veikalo „Apie totorių, lietuvių ir mask-vėnų papročius" fragmentai, išleisti 1615 m. Bazelyje. Geografiniu požiūriu to meto litera-tūrą praplėtė Mikalojaus Kristupo Rad-vilos-Našlaitėlio „Hierosolymitana pe-regrinatio" , Brunsbergae, 1601 (.,Ke-lionė į Jeruzalę"). Filologinei literatūrai tegalime skirti porą lotyniškai rašytų knygų. Tai Jokū­bo Gretserio, kilusio iš Bavarijos, pir-masis Vilniuje išspausdintas graikų kal-bos vadovėlis „Institutiones linguae Graecae" ... , Vilnae, 1604 (.,Graikų kal-bos pagrindai"), skirtas studijuojančiam jaunimui. Vadovėlis to meto Europoje buvo labai populiarus (vilniškis leidi-mas - šeštasis). Knyga išspausdinta ne akademijos, o J. Karcano spaustuvėje, garsėjusioje komercine veikla. Iš žodynų minėtinas Georgijaus Elge-rio „Dictionariurn Polono-Latino-Lotta-vicum" . , Vilnae, 1684 (.,Lenkų-loty­nų-latvių kalbų žodynas"). Vilniaus akademijos auklėtinis, vėliau Daugpilio kolegijos rektorius G. Elgeris - vienas iš latvių literatūros pradininkų. Jo žo-dynas - stambus filologijos darbas (674 p.). G. Elgeris parengė ir taip pat Vilniuje išleido keletą religinių knygų. Iš visos XVII a. lotyniškos lituanis-tinės literatūros bibliotekoje daugiausia sukaupta grožinės literatūros kūrinių (iš 235 leidinių- 112 grožinės). Tai dau-giausia proginiai kūriniai. Pavyzdžiui, Vladislovo IV ir karalienės Cecilijos Renatos atvykimo į Vilnių proga aka-demijos studentų vardu Tomas Požeckis parašė panegiriką „Aeternitas serenissi-morum stirpis J agellonicae regum in Vladislao IV orbi expressa. cum Vil-nam Lithuaniae metropolim curn. regina Cecilia Renata Austriaca ingre-deretur". Vilnae, 1639 (.,Šviesiausių­jų Jogailos atšakos karalių nemirtingu-mas, išreikštas Vladislovo gimine, kai jis kartu su karaliene Cecilija Renata Austrijiete atvyko į Lietuvos sostinę Vilnių"). Abraomo Voinos paskyrimo Vilniaus vyskupu proga išleistas odžių rinkinėlis „Echo lyrica inter mentes, lucos, fontes" . , Vilnae, 1631. (.,Lyri-kos aidas tarp kalnų, giraičių, šalti-nių"), kuriame sudėtos universiteto teo-logijos ir filosofijos fakultetų studentų odės, šlovinančios savąjį mecenatą. Ra-šydavo ir universiteto profesoriai. Tu-rime Jono Ryvockio, palikusio ypač daug proginių kūrinių, panegiriką Vil-niaus vaivadai Leonui Sapiegai „Idea magni herois" . , Antverpiae, 1645 (.,Didvyrio idėja"). kunigaikščiui Alber-tui Vladislovui Radvilai „Monurnenturn gloriae". , Vilnae, 1636 (.,Šlovės pa-minklas"), karaliui Vladislovui Radvilai .,Monurnenturn gloriae" (.,Šlovės pa-minklas"), karaliui Vladislovui IV „Theatrurn gloriae". . , Vilna e, 1636 (.,Šlovės teatras") ir kt. Proginiais kūri­niais garsėjo ir universiteto rektorius, retorikos specialistas Kazimieras Koje-lavičius-Vijūkas. Turime jo „Primae lacrimae in obitu. . . Caeciliae Rena-tae. Vladislai IV Polonorum Sveco-rurn regis coniugis. .", Vilnae, 1644 (.,Pirmosios ašaros, mirus Cecilijai Re-natai, Lenki jos ir Švedijos karaliaus žmonai"); .,Sidus publicae laetitiae in nuptiis. Sigismundi. a Donhoff et Annae Teresae" , Varsaviae, s.a. (.,_Visuotinio džiaugsmo žvaigždynas Zigmanto Donhofo ir Anos Teresės ves-tuvių proga") ir kt. Vieni iš šių kūrinių, daugiausia rašyti studentų, yra nedide-lės apimties (iki kelių puslapių). o kiti iš!eisti atskiromis knygomis. Pavyz-dzrn1, Andrius Mlodzianovskis, univer-siteto retorikos ir teologijos profeso-rius, 1671 m. akademijos spaustuvėje iš-leido knygą „Suppetiae militares" (.,Karinė parama"). skirtą Vilniaus vai-vadai ir LDK kariuomenės vyriausiajam vadui Mykolui Pacui. Knyga sudaryta iš elogijų (trumpų eilėraščių, skir-tų įvairiems asmenims). iliustruota, kaip spėjama, J. Ščirskio graviūromis; apimtis - 140 p. Lietuvių Daumantų genealogija apdainuojama Kauno jėzui­tų kolegijos vardu parašytoje ir Minsko vaivadai Mykolui Daumantui Siesickiui skirtoje panegirikoje „Theatrum peren-nantis gloriae". , Vilnae, 1674 (.,Am-žinos šlovės teatras"). .. Ryšk_esniu siužetu, menine ekspresija 1ss1skma Jokūbo Benečio kūrinys „Vir-tus dexterae domini" ... , Vilnae, 1674 (,,Viešpaties dešinės galybė"), vaizduo-jantis lietuvių ir lenkų kovas prieš tur-kus. Literatūriniu požiūriu reikšminges-nė universiteto profesoriaus Lauryno Bojerio poema „Carolomachia", Vilnae, 1606 (.,Karolių mūšis"). išleista studento Karolio Zavišos vardu. Poemoje apdai-nuojamas lietuvių mūšis su švedais prie Kircholmo. 97 Iš lyrikos kūrinių reikšmingiausios yra M. K. Sarbievijaus knygos. Jos iš-garsino Lietuvos vardą visoje Europoje. Turime jo „Lyricorum libri IV" ... (,,Ke-turios lyrikos knygos"), išleistas Ant-verpene (1634 m.), Vroclave (1660 m.), Kelne (1682 m.). Saugomos ir dvi M. K. Sarbievijaus epitafijos, parašytos mirus Jonui Stanislovui Sapiegai, ir Kra-žių jėzuitų kolegijos vardu-J. K. Chod-keviėiaus laidotuvėms: ,,Scipio mares-chalcalis" .. , Vilnae, 1645 (,,Maršalkos lazda"); ,,Obsequium gratitudinis Joani Carolo Chodkiewicz" ... , 1619 (,,Padė­kos išreiškimas Jonui Karoliui Chodke-viėiui"). XVII a.- mokyklinio teatro klestėji­mo amžius. Pačių veikalų tekstų beveik neišliko. Tėra programų, kuriose atpa-sakojamas dramos siužetas, nurodomi veiksmai ir atlikėjai. Pavyzdžiui, turime dramos „Daumondus vetusto principum Litvanorum sangvine oriundus prin-ceps" ... (,,Daumantas - senųjų lietuvių kunigaikščių kilmės valdovas") progra-mą. Vaidinimą 1690 m. pastatė Kauno jėzuitų kolegijos studentai. Teatro is-torikams reikšmingas leidinys „Theat-rum S. Casimiri" ... , Vilnae, 1604. Tai šv. Kazimiero iškilmių Vilniuje aprašy-mas 2. Iš antikos autorių kūrinių reikšmingi Vilniuje išleisti M. T. Cicerono laiškai: ,,M. Tulii Ciceronis epistolarum a doc-tis viris ad usum studiosae juventutis selectarum libri IV", Vilna e, 1670 (,,Marko Tulijaus Cicerono laiškų, mo-kytų vyrų surinktų studijuojančiam jau-nimui, keturios knygos"). Visos šios knygos savaip įdomios. Jos yra to meto Lietuvos kultūrinio, visuo-memmo bei politinio gyvenimo liudy-tojos ir tebelaukia kruopščių tyrinė­jimų. 2 Plačiau žr. Kazlauskas B. XVI-XVII a. Vilniaus akademijos drama ir teatras// Kul-tūrų kryzkeleje.- V 1970.-P. 144-172. Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybinis V. Kapsuko universitetas KNYGOTYRA, 14(21), l sąs. Knygotyros ir knygos istorijos formavimosi Lietuvos TSR klausimai Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Leidybinė redakcinė taryba Vilnius, 1988 J\\mmcTepcrso BhJClllero II cpe.n11ero cneunaJJbHOro 06pa3onaHHH .nurCCP B11.11,moccK11ii op.!lena Tpy.nosoro l(pacHoro 3HaMeHH u op.a,eHa ,Upy)K6bJ ttapo.nos rocy,lapcrse1rnbdi )'HHnepcttrer HM. B. KancyKaca KH11fOBE/lEHl1E, 14 (21), r. l BonpoCbl CT3HOB/Iemrn KHHroee.neHHH H HCTOplrn KHHfH B JlHTOBCKOfi CCP Ha JIHTOBCK0'-1 H3b!Ke J,fa.nare.'1bCKo-pe.naKunoHHbJH coeer MttHHcrepcrea eblcU1ero H cpe.!lHero cneuuaJJbJtoro 06pa3oeaHHH JlurCCP Redaktorė J. Storpirštienė Techn. redaktorius P. Lapėnas Duota rinkli l 986. l 0.04. Pasirašyta spausdinti 1988. 05.23. LV 06276 Formatas 70X90/16 Popierius spaudos Nr. l. Garnitūra „Baltika" 10 punktų 7,31 sąl. sp. l. 7,61 sąl. spalv. atsp. 9, 7 apsk. leid. l. Tiražas l 000 egz. Užsakymas 1777 Kaina 90 kp. LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija, 232000 Vilnius, N. Gogolio 2 Spausdino M. šumausko spaustuvė, 232600 Vilnius, Strazdelio 1 

https://www.journals.vu.lt/knygotyra/article/download/36591/34603

Lituanikos fondo XVII a. knygos lotynų kalba LTSR Mokslų Akademijos Centrinėje bibliotekoje

Abstract

Similar works

Full text

Available Versions

Vilnius University Press Scholarly Journals

Knygotyra