Lietuvos gyventojų nuostatos dėl Europos Sąjungos: tarp entuziazmo ir skepticizmo

Abstract

This article examines how Lithuanian citizens perceive and evaluate the European Union and Lithuania’s membership in it. While quantitative data from public opinion surveys are overwhelmingly positive, and Eurosceptic political actors are marginal, analysis of qualitative data collected through in-depth and semi-structured interviews reveals a more nuanced picture. Attitudes of a large proportion of informants are multidimensional and ambivalent. The thematic and rhetorical analysis of the interviews with the 80 research participants demonstrates key meanings associated with European integration. Most salient of them are rooted in the existential needs of well-being and security. Criticism towards the EU is based on abstract and concrete political grievances, rejection of the idea of limited sovereignty, feelings of inferiority, and anxiety about value change. The paper also argues that, despite their criticism, informants should not be labelled as Eurosceptics. In the Lithuanian case much more productive strategy is to identify various subcategories of support, ranging from unconditional enthusiasm to cautious ambivalence.Straipsnyje nagrinėjama, kaip Lietuvos piliečiai supranta ir vertina Europos Sąjungą ir Lietuvos narystę joje. Nors kiekybiniai gyventojų apklausų duomenys itin pozityvūs, o euroskeptiški politiniai veikėjai – marginalūs, giluminių ir pusiau struktūruotų interviu metu surinktų kokybinių duomenų analizė atskleidžia labiau niuansuotą vaizdą. Vyraujančios informantų nuostatos – daugiadimensės ir ambivalentiškos. Atlikus teminę ir retorinę interviu su 80 tyrimo dalyvių analizę, išskiriamos esminės su Europos integracija siejamos reikšmės. Ryškiausios jų kyla iš egzistencinių žmogiškųjų poreikių – gerovės ir saugumo. Kritiškumas Europos Sąjungos atžvilgiu grindžiamas tiek abstrakčiomis, tiek konkrečiomis politinėmis nuoskaudomis, apriboto suvereniteto idėjos nepriėmimu, nelygiavertiškumo jausmu, nerimu dėl vertybinių pokyčių. Straipsnyje taip pat teigiama, kad vien dėl kritiškumo informantai neturėtų būti priskiriami euroskeptikų stovyklai, siūlomos ES palaikymo subkategorijos nuo besąlygiško entuziazmo iki atsargaus ambivalentiškum